Miegamasis

"Teta" jam dar negirdėtas žodis, bet pasirodė labai lengvas.
- Te-ta.
Stebi Jane veidą, nes taip žinos ar gerai pasakė.

-Maniau, tu, turi eiti.
Žiūri į Alec.
-Teisingai. Teta.
Nusuka akis į vaiką. Iš dalies jai nelabai patinka būti paliktai su mažu vaiku.

Linteli.
- Taip, turiu eiti, bet gal aš nuvešiu Evaną jai, kad išgirstų jį.
Šypsosi.
- Tikiuosi tu nieko prieš?
Ištiesia rankas į vaiką.

Laimingai šypsosi. Laimė, nereikės jai jo prižiūrėti. Duoda jam Evan į rankas.
-Miela buvo susipažinti su savo sūnėnu.
Eidama prie lovos ištaria. Pasiima knygą.
-Iki, Evan.
Pamojuoja jai rankele šypsodamasi taip, kaip dažniausiai žmonės šypsosi mažiems vaikams.

Pamoja rankele savo tetai.

Paima į rankas Evaną.
- Susimatysime vėliau, sesute.
Nusišypso ir išeina su sūnum.

Pabeldžia į Jane duris ir linksmai šypsodamasis laukia, kol jas atidarys.

Net nepradėjusi skaityt knygos išgirsta dar vieną beldimąsi į duris. Pavarto akis ir nueina jų atidaryt. Ji mažiausiai tikėjosi čia išvysti Demetri ir maloniai nustemba, bet nesišypso.
-Hmm?
Pakelia antakį ir žiūri į jį nenutuokdama ko jis čia pas ją užsuko.

Jos reakcija jį labai prajuokino, todėl garsiai nusijuokęs viena alkūnę atsiremia į durų staktą.
-Galvojau gal pasakosi kaip sekėsi sučiupt Victoria.
Žvelgdamas į jos akis nusišypso naivia šypsenėle.

Vis dar išlaiko iškeltą antakį.
-Tau įdomu pasakėlė apie Victorijos medžiojimą?
Nusisuka nuo jo ir nueina atsisėsti ant lovos.

Vis dar stovėdamas tarpdurį nulydi Jane, kuri atsisėdo ant lovos.
-Man viskas įdomu.
Plačiai nusišypsodamas žiūri į sėdinčia Jane.

Keistai spokso į jį kurį laiką ir nesusivaldydama nusijuokia.
-Ak, tau, viskas įdomu?
Išlaiko šypseną.
-Na buvo vargo jos ieškant, bet šiaip viskas vyko sklandžiai išskyrus tai, kad Victoria įkando vilkolakiui.
Surimtėja.
-Manau jai reikėjo sulaikyti kvapą, nes leisti jam į kaklą nuodus, jai neturėjo būtu malonu.

Išgirdęs apie įkandimą kiek susidomi.
-Vilkolakiui? Ir kuriam čia taip nepasisekė?
Žaviai nusišypsodamas linksmai nusijuokia.

-Galvoji aš prisimenu jų vardus?
Nusijuokia.
-Man jie visi vienodi.

Jis nesusivaldęs ir vėl džiugiai nusijuokia.
-Tiesą pasakius aš taip pat jų neskiriu.
Atsitiesęs plačiai šypsosi.
-Tai nepakviesi vidun?
Kilstelėjęs antakį linksmai ir žavingai šypsosi.

Ateina prie durų ir pamato Demetrį čia stojantį tarpdurį.Keistai dirsteli į jį.
-Gal praleistum?
Ji niekada nešnėkėdavo su Demetri, nebuvo draugai su juo.Praėjusi pro šoną ateina į kambarį ir klausiamai žvelgia į Jane galvodama ką čia ir dabar galvoti apie juodu su Demetri.
-Labai jūs čia užsiėme?
Kiek geresne nuotaika paklausia Janes.Vis dėl to kurį laiką kartu nebedraugavo.

Atėjus Sulpicijai jai linksmai šypsosi.
-Kaip matau tu kaip visada nedraugiška.
Nusijuokęs toliau džiugiai šypsosi.
-Ar tu taip tik su manim bendrauji?
Klausiamai žiūrėdamas į ją kilsteli antakį.

Žiūri į Demetri.
-O kam? Niekas nenumirė stovėdamas tarpduryje.
Žvilgsnis nukrypsta į blondinę įžengusią į jos kambarį.
-Pasakojau jam apie Victoria. Na nepavadinčiau tai dideliu užsiėmimu.
Žiūri į raktelius Sulpicios rankose.
-Kažkur nori važiuoti?

-Norėjau ,bet pirma turiu džiugių naujienų.
Nekreipdama dėmesio į Demetrį lyg jo čia ir nebūtų pasako.
-Su Aro laukiuosi vaikelio.
Besišypsodama šilta šypsenėle praneša Janei.

Žiūrėdamas į abi merginas, jau pradėjo gailėtis, kad čia pasirodė, tačiau tuo pat metu tai jį labai sudomino, todėl toliau stovėdamas tarpduryje paslaptingai šypsosi.
-Sveikinimai, Sulpicija.
Pasveikina Sulpicija ir įdėmiai stebi situacija.

Ji nei kiek nenustemba išgirdusi tokią žinią.
-Tai galiu matyti ir iš tavo pilvo.
Niūriai taria. Tai buvo jai skaudus prisiminimas.

Šykart net ir Demetri atsisukusi apdovanoja šilta dėkinga šypsenėlę.Atsisukus į Janę ir pamačius jos niurią mimiką šiek tiek susimąsto.Ji jau buvo pamiršusi Janės vaikelį.Buvo bloga idėja važiuoti apsipirkti vaikelui prekių su ja kartu.Tai gi atsisėdusi ant kedės nusprendžia šeip palaikyti kompaniją jai.
-Tai ką čia jūs veikiate kartu?
Žvelgia tai į Demetri tai į Janę.

Jis nusišypso klastinga šypsenėle Sulpicijai.
-O kaip tu manai?
Išlaikydamas šypsena ir mėgaudamasis situacija paslaptingai taria.

-Romano tarp jūsų tikrai nėra.
Nusijuokia pagalvojusi apie tokia beprotišką mintį.Tada susimąsto.
-Tikrai Demetri, kokie vėjai tave čia atnešė?

Kiek nusivylęs Sulpicijos reakcija sukryžiuoja rankas ir atsiremia į durų staktą.
-Panašu, kad tave nelengva apgaut.
Garsiai nusijuokęs perbraukia sau per lūpų apačia.
-Nori pasakyt negali pasikalbėt su įdomiu žmogumi?
Pasuką galvą Sulpicijos pusėn ir linksmai šypsosi.
-Reikia palaikyt gerus ryšius su visais, nemanai?
Linksmai jai nusišypso.