Miegamasis

Pramerkusi akis šokteli iš lovos, ją pakloja ir nueina.

Įeina. Susišukuoja plaukus bei pasidažo. Greitai susitvarko kambarį ir išeina.

Įeina, užsirakina duris, kad niekas jai netrukdytų. Pasiima knygą ir atsisėdusi prie sienos pradeda ją skaityti.

Ateina linksma ir išdidynga nepasibeldusi įeina į kambarį.
-Jane.Volturių "rimtasis" balius baigėsi.Kodėl gi mum nesurinkus savo mergaičių ir nepasilinksminus?
Atsisėda ant Janes lovos kampo.

Pasižiūri į išlaustas duris, žiojasi sakyti moralą Sulpiciai, bet užsičiaupia.
-Kodėl gi ne?
Nukreipia akis nuo išlaužtų durų ir užverčia knygą.
-Ką imam?
Atsistoja ir knygą padeda ant naktinio stalelio.

Lanksto pirštus ir apsimeta ,kad skaičiuoja.
-Tai visus kurie mane pakenčia.
Nuleidžia rankas.
-Ah taip visi manęs nemėgsta.
Nusišypso.Atsistoja.
-Pereinam per pilį kurios merginos namuose tas ir pasiimsim.

Palinksi galvą
-Gerai.
Nežymiai šypteli ir dirsteli į sulaužytas duris.
-Aš paskui tave.

-Pirma pas Chealsea.
Nusišypso ir linksmai nueina.

Pagalvojo.Negi Chelsea grįžo? Nuseka paskui Sulpicia.

Atbėgusi užtrenkia duris, atsigula ant sofos ir žiūri į lubas.

Giliai atsidūsta, pašoka nuo sofos. Kelis kartus perbraukia per plaukus ir juos susiriša į "žuvies uodegą, o kelias garbanotas sruogas palieka palaidas. Nužingsniuoja į rūbinę.

Atėjusi į kambarį ji išsileidžia plaukus ir iškart pajaučia palengvėjimą galvai. Nuspiria aukštakulnius, atsistoja priešais veidrodį. Tyliai niūniuodama ji pradeda lėtai šokti, o šokdama ji deda daiktus į jų vietas.

Gavusi žinutę ji greitai susitvarko plaukus supindama juos į uodegą ir nueina į rūbinę.

Ateina ir krenta ant lovos.

Beldžiasi į duris.
- Jane, esi?

Atidaro duris ir iš karto jos žvilgsnis nukrypsta į Evan.
-Esu. Kieno čia vaikas?
Nusišypso. Jai niekas nesakė, kad ji turi sūnėną. Gal kada kai buvo Alice apie tai užsiminė, bet ji to neužfiksavo.

Keistai pažvelgia į Jane.
- Čia Evanas. Mano sūnus, tavo sūnėnas.

Ir jis tik dabar jai tai pasakė. Kokį gerą brolį ji turi.
-Malonu susipažinti, Evan.
Šypteli jam pusę lupų.
-Ko reikia, Alec?
Palikdama praviras duris nueina atsisėsti ant sofos.

Įžengia per durų lenkstį.
- Gal nori susipažinti ir pabendrauti su savo sūnėnu? Man reikia išvykti, Alice ligoninėje.

Pakelia akis į Alec.
-Alice? Tikiuosi nieko rimto.
Užkelia savo kojas ant sofos.
-Gali palikt. Tikiuosi jis ramus vaikas, nes aš nelabai moku elgtis su mažais vaikais.
Žvilgteli į Evan.

- Rosali sakė, kad jai prastai.
Paduoda Evaną Jane į rankas.
- Kai grįšiu viską pranešiu. O dabar tau laikas išmokti bendrauti su vaikais.

Vaiką pasisodina sau ant kelių.
-Perduok jai linkėjimų. Jau senai su ja mačiausi.
Nusišypso spindinčia šypsena.

Žiūri linksmomis akutėmis į naują jam dar nematytą veidą.
- Mama.
Nusišypso.

Žiūri į vaiką.
-Apsigavai. Aš tavo teta.
Dirbtinai nusišypso.

Nustebęs žiūri į sūnų.
- Jis kalba!
Nusijuokia.
- Tai pirmi jo žodžiai!
Pabučiuoja Evanui į žandą.