Miegamasis

Pamačius Athenodora šypteli ir iš kart atsisuka į ją.
-Tu aiškeregė ar kažkas panašaus?
Nusijuokia ir parodo išdidingai į lovą.
-Ši lova suneršta manęs ir Felix.
Mielai nusijuokusi parodo pirštą prie lūpų ,kad ši niekam neprasitartų.
-Tai gi ko pas Renatėlę kreipiesi? Norėtum į klubą ar šiaip paplepėt?
Paklausiusi dar nusisuka į veidrodį ir pasitvarko kelias auksines garbanas.

Sukikena prisidengdama burną.
-Smagiai jūs.
Atsisėda ant nepaliesto Renatos su Felix lovos krašto.
-Galim eiti į klubą. Man baisiai nuobodu.
Nusijuokia, o ranka šiek tiek sulygina patalus.

-Palauk Minutėlę.
Radusi tinkamus aukštakulnius su platforma užsideda juos.
-Nenori dar ko nors pasikviesti?
Susiradusi delninukę susikrauna reikalingus daiktus.

Apgalvoja Renatos pasiūlymą.
-Na jei nori gali pasikviesti Felix, kad ir kur jis bebūtu.
Žaismingai šypsosi.

-Pasikviesim visus kas laisvi.
žavingai šypteli Athenodorai ir paėmusi ja už rankos nusitempia iš kambario.

Ateina į kambarį.Atsidaro spintą.Suknelės ji neturėjo tai gi teko improvizuoti.Persirengusi pasileidžia plaukus ir pasiėmusi į delną mažą rankinuką pasiima kaukę kurios dar neužsideda.

Ateina nesibeldęs.
- Pasiruošusi?

-Taip.
Šyptelėjusi įsikimba Felix į parankę ir jie abu išeina.

Nusirengia tą ilgą pustą suknele ir sugrūda į spintą. Mielai nusižiovujusi nusimauna batelius ir nepersirengusi pižamos palenda su apatiniais po kaldra ir užmiega.

Prabunda išgirdusi pranešimo garsą. Pramerkusi sunkiai akis pasižiūri į telefoną.
- Velniava.
Greit atsistoja ir nubėga prie spintos apsirengusi juodą elegantišką suknelę susisuka plaukus į messy kuoduką ir užsidėjusi aukštakulnius išskuba iš kambario.

Tyliai, lyg nebūtu niekur dingusi, ant pirštų galiukų, kad nesukeltų nereikalingo dėmesio atitipena į kambarį. Užsidaro už savęs duris. Apmąsto savo esamą padėtį. Labai negerai, kad ji ėmė ir dingo niekam nepranešusi. Ji tik gali viltis, kad jos niekas nepasigedo, bet kur tau. Juk romanas su Felix turėjo kažką duoti. Ta prasme jis tikrai turėjo jos pasigesti, nes ji tiesiog ėmė nesusikrovusi savo daiktų ir dingo iš Volteros akiračio. Dingo be priežasties. Užplaukė Renatėlei, kad nenori tupėti pilyje, kaip šuniukas sargybinis, laukiantis kada ateis rimtoji užduotis, o ne megzti romanus su kitais sargybiniais. Tikėkimės jis ja nepasinaudojo ir nebus to keisto jausmo aptariant svarbius Volteros reikalus.
Bet, kaip dingus ir atsiradus iš oro persirengia normalesniais rūbais. Normalesniais ji turi omenyje ne tokius, kurie šaukia, kad va pabėgėlė sugrįžo. Ji grįžo visa prakaituota, nes vairuodama motociklą stengėsi grįžti kuo greičiau. O juk grįžinėjo iš pačio Izraelio. Neklauskite ką ji ten veikė, nes pati nežino į tai atsakymo.
Susitvarkiusi save nusišypsojo sau. Akutės žiba lyg pamačiusi naują gyvenimo prasmę. Gal taip ir buvo. Gal pagaliau Renatai nušvito naujas gyvenimas. Kaip senutei vampyrei.

Na ką reikia pradėti išlindinėti iš komforto zonos kambario ir pasirodyti kitiems. Pabendrauti, nes dar išeis taip, kad pataps viena iš amazonių.
Įsideda į delniniukę raktus ir tai, ko gali prireikti jei negrįš į kambarį ir išeina.