Miegamasis

Nuoširdžiai nežinojo, kur jį rasti, todėl gūžtelėjo pečiais.
-Tikriausiai su kažkokia mergina, arba bastosi pilyje. Gyvenam išmaniųjų telefonų amžiuje. Tikiu, kad gali susisiekti su juo.
Atsisuka į jį primindama, kad tokios susisiekimo priemonės egzistuoja. Kai gyveni kelis amžius tai nenuostabu, kad gali užmiršti jog tokie naudingi daiktai egzistuoja. Kartais ji norėtų, kad sugrįžtu senesni laikai. Tarpukario mados jai buvo tiesiog nepaprastos. Dora papurto galvą taip atsikratydama nereikalingų prisiminimų.

Jo galva šiuo metu apkrauta vienais nemalonumais, todėl nenuostabu, kad pamiršta tokius elementarius dalykus. Užsimerkia, giliai įkvėpia į plaučius oro, nors tai visai nebūtina ir atsimerkęs šypteli Athenodorai.
- Atleisk man, kad šiuo metu nesu geras kompanjonas.
Įkišęs ranką į vidinę švarko kišenę sugraibo mobilųjį teefoną. Parašo sms Demetri ir įsideda atgal telefoną.
- Buvo malonu pasišnekučiuoti.
Apsisuka ir išeina.

Linkteli galvą išlydėdama Aro. Atsidaro spinta ir išsitraukia rūbus šiandienai. Pasižiūri į save veidrodyje ir išeina.

Giliai pašnekėjusi su Sulpi jos išsiskirsto. Dora ir vėl sugrįžta į miegamajį. Prisėda prie veidrodžio ir žiūri į savo išsileidusias garbanas. Amžinai jos nesilaiko. Su tiesinimo žnyplėmis išsitiesina plaukus. Baigusi atrodo, kad užsižiūri į veidrodį trumpai, vos minutę, bet laikas bėga, o prabėga tikrai ne minutė ir ne dvi.

Lėtai ateidamas įeina į savo kambarį ir uždarydamas po savęs duris žvilgteli į prie veidrodžio sėdinčia savo žmoną. Panašu, kad ne jam vienam buvo sunki ši diena.
-Bandai veidrodyje pradeginti skyle?
Juokaudamas prasitaria ir prieina prie jos uždėdamas abi savo rankas ant šios pečių.
-Atleisk, kad vos tik grįžęs negalėjau skirti laiko tau. Atrodo Volteroje bėdų nepamažėjo, kol buvau dingęs.
Sarkastiškai prasitardamas pasilenkia arčiau merginos veido ir jos kairįjį skruostą apdovanoja bučiniu.

Iš minčių ją ištraukia jos pagaliau sugrįžęs vyras. Vos nusišypso jam per veidrodį.
-Ne, tiesiog... užsisvajojau.
Gera matyti jos vyrą šalia, tik kas jos neramina, kad jie praleidžia per daug laiko atskirai.
-Viskas gerai, aš suprantu.
Pasimėgauja Kajaus bučiniu, o tada atsistoja ir apkabina savo vyrą per nugarą panardindama savo galvą į jo tvirtą krūtinę.
-Ir kokios tos bėdos? Ar tai slapta?
Paklausia, nes visada vadų pokalbiai lieka tarp vadų, todėl nesitiki, kad jis atsakys kažką.

Taip pat apkabina žmoną per pečius ir uždeda smakrą ant jos galvos. Jis buvo nusikalęs ir mielai išdribtų ant lovos bei sau ramiai gulėtų, tačiau negalėjo šiuo metu sau to leisti. Ir taip jie abu susitinka per retai kaip sutuoktiniams, ką jis turėtu tikrai pakeisti nuo šiol.
-Tau dėl tokių dalykų nereikia kvaršinti galvos. Per retai matomės, kad apie tai kalbėtume.
Dabar jau nuima savo smakrą nuo jos galvos ir kiek atsitraukia, kad matytų merginos veidą, tačiau vis dar laiko savo glėbyje. Gal ir būtų pasakęs kokios problemos šiuo metu vyrauja Volteroje, tačiau nenorėjo jomis apkrauti ir savo žmonos. Užtenk jam vienam iš judviejų sukti galvą kaip ką išspręsti.
-Nenoriu kalbėti apie problemas su tavimi. Geriau papasakok ką linksmo nuveikiai tu?
Nuoširdžiai nusišypsodamas savo žmonai paleidžia ją iš glėbio ir suima jos abi rankas į savo delnus.

Atsidūsta. Ką ji nuveikė? Sužinojo Sulpicios didžiausią paslaptį ir dabar nežinos, kaip jai reikės vaidinti prie Caleb, kad Aro jo tėvas. Ji nekenčia melo ir nepatinka, kad Caleb nežinos, kas tikrasis jo tėvas, bet puikiai supranta, kad kitaip ir negali būti, todėl protingiausias sprendimas - meluoti.
-Nieko įdomaus. Eilinė, nuobodi diena Volteroje.
Pakelia raudonas akis žiūrėdama tiesiai į jo.
-Tu tikriausiai pavargęs. Gal nori atsisėst, atsigult ir pailsėt?
Nuoširdžiai šypsosi. Nepamena, kada jos vyras ilsėjosi, todėl jis tikrai turėtų būti pavargęs. Tiek to jei jie nepabus drauge, kaip Dora norėtų. Ji juk visada kelia viršiau brangius žmones nei save. Todėl tikriausiai ir nesijaučia laiminga, nes niekada nebūna mergina, kuri galvoja tik apie save.

Plačiai nusišypso žmonai ir abi rankas perdėta an šios liemens taip ją kiek kilstelėdamas.
-Tokiu atveju, žinau kas padėtų atsipalaiduoti mums abiems.
Nunešdamas iki pat lovos merginą šią švelniai paguldo, o pats atsidurdamas viršuje žaismingai nusišypso.
-Tik tokiu būdu miegosiu kaip kūdikis.
Juokaudamas viena ranka nuima keles užkritusias sruogas ant jos veido, švelniai kitą ranką uždėdamas ant jos skruosto.

Tyliai aikteli iš jo netikėtų judesių. Ji atsiduria ant lovos ir stebi jo akis nežinodama, ką sakyti. Pamirksi kelis kartus.
-Tu čia taip netikėtai.
Šypteli. Pasiilgo ji vyro artumo, o ir labai ilgai nebuvo su juo intymi. Tik bėda ta, kad ji nuotaikoj nelabai buvo, bet ar ji ką nors dėl to jam sakys? Nelabai.
-Mmm.
Vos nesumurkia kaip katytė. Pakelia vieną ranką į viršų taip perbraukdama per vyro plaukus, o tada pasilenkia arčiau jo veido ir paliečia lūpomis jo lūpas.

Plačiai nusišypso atsakydamas į jos bučinį ir atitraukia lūpas, tačiau savo kakta liesdamas jos žiūri į jos akis.
-Visada galvojau, kad tavo nuostabus balsas.
Šypteli lūpomis švelniai ir jausmingai pabučiuodamas josios, o vieną ranką uždeda ant jos šlaunies lėtais judesiais šia važinėdamas pirmyn ir atgal.

Mėgaujais jo lūpomis, jų skoniu. Ji jau buvo pamiršusi, koks jų skonis. Per ilgai jie buvo atskirai ir Dorai širdelę skaudėjo dėl to, bet gal dabar, kai jis čia, su ja, kažkas pasikeis.
-Pasiilgau tavęs.
Lėtai merginos rankos pasišalina nuo jo plaukų ir nusiledžia prie jo švarko, kurį jį nušalina nuo jo ir numeta kažkur prie lovos.
-Viso.
Sušnabžda ir atsitraukia nuo jo lūpų paliesdamas savosiomis jo kaklą. Kol jos pirštai darbuojasi atsaginėdami jo marškinių sagas jos lūpos dirba ties jo kaklu siurbdamos jo vieną odos vietą, kad paliktų bučinio žymę.

Nusijuokia, nes jam pradėjo tą vietą, kur ji bučiavo kutenti, tačiau žmonos nesustabdo. Savo rankomis palenda po jos drabužiais ir viršutinės palaidinės nebėra.
-Pamatysime, kuris pasiilgo labiau.
Paslaptingai nusišypso lūpomis ir jai atsegus paskutinį sagą išsimauna iš marškinių, juos kažkur pradangindamas. Nieko nelaukdamas lūpomis žaismingai ir švelniai krimsteli jos ausies, rankomis pakildamas ant liemens. Kol viena laiko jos liemenį kiek kilsteli, kad kita lengviau atsegtų liemenėlę. Lūpomis įsisiurbe į josios.

Jos kvėpavimas šiek tiek padažnėja po intensyvensių judesių.
-Ar tu man meti iššūkį, pone Kajau?
Mergina apsikabina jį per kaklą ir vienas, ir du ji ant viršaus. Atsisėda and jo liemens ir žiūri tiesiai į jį. Kadangi liemenėlė buvo jos atsekta ir tyk kybojo ant jos, ji ją nušalinu ir numetė šalin. Ji šyptelėjo savo vyrui, o tada uždėjo savo delnus ant jo skruostų ir įsisiurbė į jo lūpas. Vėliau, kai užteko jai jo lūpų jos rankos nuslinko žemyn, o jos lūpos paliko kelią nuo jo lūpų iki pat jo juosmens. Mergina pradėjo atseginėti jo diržą, kuris jai trukdė tęsti jos veiklą.

Netikėtai atsiduręs po žmona dar plačiau nusišypso.
-Tikrai nedrįsčiau.
Paslaptingai pasakydamas uždeda abi rankas ant jos liemens ir atsakydamas į bučinį kiek atleidžia vadžias ir staigiais vampyro judesiais jis vėl viršuje. Kadangi diržas jau atsegtas, jį staigiai ištraukia ir pataiko netyčia į lempą, ją sukuldamas. Tačiau nekreipdamas dėmesio abejomis rankomis suima žmonos liemenį ir jie jau abu vampyro greičiu stovi prie sienos. Jo kelnėms nuslinkus tik kojomis nusispiria ir lūpomis pradeda bučiuoti žmonos krūtinę. Viena ranka prilaiko jos liemenį, o kita bando ištraukti iš kelnių. Jis nekentė kelnių, nes jo sunkiai nusiima, tad tenka vargti, kol jos nukrenta ant žemės.

Mielai nusijuokia kai jis pataiko į lempą. Prispausta nugara prie sienos suimanuoja iš malonumo, kai pajaučia jo bučinius ant savo krūtinės.
-Taip...
Kojomis įsitvirtina aplink jo juosmenį, galvą priglaudžia prie sienos ir trumpam užmerkia akis. Jos pirštai pasiklysta jo plaukuose. Jo plaukai, ko gero, jos fetišas.

Kadangi lūpos buvo gerokai užimtos nusišypso akimis ir laisvą ranką uždeda dabar jau ant vienos krūties. Lūpomis vėl pakylą į viršų ir švelniai pradeda bučiuoti visą kaklą. Vampyrišku greičiu jie jau vėl ant lovos, o jis viršuje. Trumpai atsitraukdamas išsimauna iš bokserių, nes jos trukdė ir atsisėda kiek žemiau jos liemens. Dantimis sukanda vieną jos kelnaičių šoną ir lėtai visas leisdamasis žemyn jas nuima. Viena ranka ištraukdamas jas iš savo dantų, numeta taip, kad jos pakimba ant veidrodžio. Kuomet viskas kas maišė dingo jis visų kūnu pakyla kiek aukščiau ir praskiečia jos kojas.
Nieko nebelaukdamas klastingai šypteli ir baigia tuos visus nuobodžius žaidimus.
N-18

Galvojo, kad bus švelniau, bet taip nebuvo. Tikriausiai visa Volteros pilis skambėjo nuo jos aimanų. Siena būtų lūžusi jei ji nebūtų buvusi tokia stipri. Po akto, kuris nebuvo vien prie sienos bet visam kambaryje ir nei vienas kampas nebuvo jų nepaliestas, abu krito į lovą ir Dora, apsijuosusi paklode pažiūrėjo savo raudonomis akimis į priešais esantį mylimąjį.
-Na dabar miegosi kaip kūdikis, taip?
Mielai nusišypso vyrui ir perbraukia ranka per savo ilgus rudus plaukus, kurie buvo užkritę jai ant veido, tam kad juos nustumtų į šalį.

Sukryžiuodamas rankas sau už galvos taip ir lieka gulėti.
-Po to kas dėjosi, jokių miegų nebereikia.
Nusišypso žmonai stebėdamas ją apsisukusia paklode, kai pats Caius nesivargino kažkuo užsidengti.
-Kol turime laiko geriau pabūkime kartu.
Atsisėsdamas viena ranka perbraukia sau per plaukus, kad nors kiek atrodytu gražiau ir viena ranka patapšnoja šalia savęs.

Prisislenka arčiau Kajaus ir padeda galvą ant jo peties.
-Mielai taip ir būčiau su tavimi čia, mūsų lovoje, amžinai.
Svajokliiškai pasako.
-Myliu tave.
Šiek tiek pakelia akis į jį, kad geriau matytų jo veidą. Dora neapsakomai myli savo vyrą, kuris yra vienas iš svarbiausių asmenybių jos gyvenime. Ji tikėjo, kad jis ir taip žino, bet norėjo pasakyti tai garsiai.

Viena ranka apkabiną ją per pečius ir nuoširdžiai nusišypso.
-Aš tave labiau.
Pasukdamas galvą kiek į šoną pabučiuoja jos kaktą. Jis visada buvo švelnus savo žmonai, kuomet su ja buvo, atrodė yra geresnis žmogus negu įprastas kankintojas.
-Tau patinka gyventi Volteroje?
Iš niekur paklausdamas stebi prieš save esantį langą. Pats nebuvo tikra dėl gyvenimo čia, o žmona gyvena kartu tik todėl, kad jie susituokia. Nenorėjo versti jos pasilikti, galbūt todėl ir paklausė.

Pasižiūri į savo rankas ir pradeda žaisti su žiedu, esančio ant jos piršto.
-Gyvenu čia ilgai, čia mano šeima, tačiau niekada nesijaučiau taip, kad tai būtų mano namai. Supranti, ką tuo noriu pasakyti?
Giliai atsidūsta ir gūžteli petukais.
-Ši pilis yra prabanga, bet ji per didelė tokiai kaip man. Kartais įsivaizduoju save jaukiame namelyje prie pajūrio.
Jau įsivaizduoja tai, tačiau greitai atsikrato tų minčių.
-Atleisk, truputį nukryptau nuo temos. O kodėl klausi?
Pakelia akytes į savo vyrą.

Nusišypso puse lūpos ir žvilgteli į žmoną.
-Tiesiog norėjau sužinoti.
Ne visai pasakydama tiesą truputį stipriau priglaudžia žmoną prie savęs.
-Na, o ką veiki, kol manęs nebūna?
Nutraukdamas praeitą temą dabar jau vėl linksmiau šypsosi.

Kai jo nebūna ji išleidinėja kalinius iš požemių, išsiaiškina Sulpicijos didžiausią paslaptį, bet to jam tikrai nesakys.
-Ai žinai... apsipirkinėju, leidžiu laiką su pussesere, tokie paprasti dalykai.
Giliai atsidūsta. Tai buvo toli nuo tiesos, bet tai Dora, kurią Caius pažįsta, todėl klausimų jam neturėtų kilti.
-Aš tave žinau, na bent jau žinojau. Suprantu, kad klausimą dėl Volteros uždavei nebereikalo. Tu vis kažkur dingsti. Tau čia nepatinka?
Žiūri tiesiai į Caius akis įsitaisydama taip, kad būtų patogu.

Taip ir galvojo, kad jo klausimo ramybėje žmona nepaliks, tad tik nusisuka į langą ir nežymiai atsidūsta.
-Nežinau, mieloji. Nėra taip, kad čia man gyvenimas patiktų ar nepatiktų. Tiesiog...
Kiek nutildamas visu kūnu atsisuka į žmoną ir rimtai stebi jos akis.
-Jaučiuosi prastai, kad per mane esi čia laikoma gyventi, kai norus turi visai kitokius.
Pusiau lūpos šypteli ir suima abi žmonos rankas.
-Tu neprivalai aukoti savo troškimo dėl tokio kaip aš.
Visiškai nuoširdžiai pasakydamas vis dar laiko abi žmonos rankas, tačiau į akis nebežiūri. Galvą nuleidžia ir stebi jų rankas.
-Mielai išvežčiau tave kuo toliau ir turėtume jaukų namelį, bet tokio pasirinkimo negaliu priimti galutinai.
Dabar jis turėjo atrodyti kaip silpna avis, kokia tikrai nebuvo, bet tai neberūpėjo. Tai buvo tikrovė, kurią jau ilgai slėpė.