Miegamasis

Trumpam užeina į kambarį pasiimti kaukęs.Kaukę užsidėjęs išeina iš kambario.

Ateina susiruošti. Tai padariusi labai greitai išeina.

Įeina į kambarį. Persivelka į ką nors patogesnio, o juodą suknelę nukišą į spintos gilumą, kad neprimintų jai kapinių ir šios dienos. Prisėda prie veidrodžio ir pradeda garbanotis plaukus laukdama sugrįžtant Caius.

Pasibeldęs įkiša galvą į Athenodoros ir Caius kambarį.
- Labas, galiu užeiti?
Nedrąsiai pasiteirauja.

Išgirdusi beldimą į duris galvą pasuka į jų pusę. Pamačiusi Aro mielai nusišypso. Ne tai, ko tikėjosi pasirodant, tačiau Dora susidomėjo, kodėl Aro pasirodė pas ją.
-Žinoma.
Ji jau buvo pabaigusi garbanotis plaukus, todėl ištraukia iš razetės garbanojimo žnyplių kištuką ir pilnu profiliu atsisuka į Aro.
-Kas nors atsitiko?
Paklausia, nes buvo keista matyti Aro jos ir Caius kambaryje kai jo pačio nėra.

Užeina į kambarį. Nusišypso ir primerkia akis.
- Kodėl turėjo kas nors atsitikti?
Sustoja priešais Athenodorą nusiteikęs lengvam pašnekesiui.

-Labai keista tave čia matyti, kai nėra Kajaus.
Pasakiusi priežastį žvelgia į jį. Aro su Dora labai artimai nebendravo, nes ji buvo Kajaus žmona ir jokių teisių savo nuomonės skelbti neturėjo.
-Tai nieko neatsitiko?
Paklausia dėl visa ko, nes ji vis tiek manė, kad kažkas atsitiko, tačiau jei ir nieko neatsitiko, tai kodėl būtent Aro čia?

- Ne, nieko.
Nusišypso, nes mato, kad Athenodora jaučiasi nepatogiai.
- Vis dėlto mes juk giminaičiai.
Parodo savo kūno kalba, kad yra nusiteikęs draugiškai ir jo apsilankymas neturėtų jai kelti nemalonaus jausmo.
- Pastaruoju metu daugiau laiko praleidu su mano sūnumi nei aš pats.
Liūdnokai nusišypso. Jam šeima visada buvo svarbi, todėl Voltera yra lyderiaujantis klanas.
- Norėjau tau padėkoti už tai.

Jam patvirtinus, kad nieko neatsitiko, ji tik lengviau atsidūsta ir plačiau nusišypso.
-Su Caleb laiką praleisti man vienas malonumas.
Ji iš tikrųjų mylėjo tą vaikį ir norėjo būti geriausia jam teta. Prižiūrėti jį ir būti su juo jai buvo maloniausias ir naudingiausias laiko praleidimo būdas šioje pilyje, nes daugiau ką naudingo čia veikti neturėjo.
-Todėl dėkoti nereikia.
Numoja rankele ji.
-Kajus vis dar su reikalais?
Pasidomi, nes kaip ir jie buvo susirinkime, tačiau Aro dabar stovi prieš ją, kad reiškia, jog susirinkimas turėjo baigtis.

Rodo ranka į duris už jos, o galvoje turi posėdžių salę.
- Su asmeniniais reikalais. Susirinkimas jau baigėsi.
Atsidūsta pagalvojęs apie susirinkimą ir kaip jis niekais praėjo, nes įsiveržė Dacios.
- Buvo atėję Vladimir ir Stefan. Buvo graudu žiūrėti, kaip visi tvardosi ko nors nepasakyti ar padaryti, dėl ko vėliau gailėtųsi...

Nusprendusi pasislėpti erdvioje pilyje, kol pasišalins priešininkai, šokdama pro langą jį išdaužė, nes buvo uždarytas, ir nusivaliusi šukes nuo drabužių tik dabar pastebėjo, kad čia dar kažkas yra.
-Atsiprašau už langa. Sumokėsiu.
Naiviai jies nusišypsodama žvelgia į abudu, bet poto greitai nusisuka stebėdama pro langą ar jau laisvas kelias. Ji nepažinojo šių apylinkių ir dar nebuvo mačiusi Aro, tad nežinojo, kad katik padarė didelę klaidą čia įsiverždama nepakviesta.

Nesuprato Aro pasakymo ''Su asmeniniais reikalais'', nes ji neįsivaizdavo, kokių gi reikalų turėtų Kajus. Na bet jie nesimatė ilgai ir neturėjo progos abiem pasikalbėti.
-Aišku.
Linkteli galvą. Prašnekus Aro apie Dacias Dora kilsteli antakius.
-Ko Dacioms čia prireikė? Seniai apie juos...
Nebaigus sakinio dūžta langas ir visur skrieja jo šukės. Ji cypteli ir iš išgąsčio užlenda už Aro. Pro Aro petį pasižiūri kas atsitiko. Pastebėjusi blondinę, mielo veidelio atstovę, meiliai nusišypso ir išlenda pilnu profiliu.
-Kas tas langas?
Meiliai nusijuokia ji.
-Kas tu tokia?
Paklausia ir su žibančiom akutėm žvelgia į įsibrovėlę. Pamiršo visai, kad čia yra ir Aro. Tikriausiai ne bus toks svetingas kaip Dora.

Įsitikinusi, kad nėra daugiau sekama dabar pilnu profiliu atsisuka į abu vampyrus. Taip skubėjo, kad nespėjo įsitikinti, kad jie tikrai vampyrai. Tačiau jai labai pasisekė, nes visgi buvo.
-Taip. Esu Kelly. Nauja mieste.
Mielai nusišypso, tačiau nieko nelaukusi pasižiūri į grėsmingiau atrodantį vaikiną ir nieko nelaukdama užsimerkia atsidurdama Aro vietoje. Bet ilgai nepasilikdama vėl grįžta pas save ir atsimerkia.
-Tai tik apsaugai.
Naiviai nusišypso vaikinui, nors nežinojo ar jis pajautė, kad trumpam neteko savo kūno kontrolės. Dabar mergina tikrai žinojo, kad bus saugi. Aro galios nebeveiks. Džiaugėsi, kad pagalvojo taip padaryti, nes savo praeities atskleidimas nepasirodė per daug gera idėja.
-Tikrai nereikia sumokėti? Jaučiuosi blogai to nepadariusi.
Vėl kreipdamasi į merginą jai šypsosi. Nematė pas ją jokios grėsmės, tad net nebandė įsikūnytį į ją.

Nepastebėjo, kas čia kątik įvyko. Žvelgė į merginą.
-Aš esu Athenodora, bet gali vadinti mane Dora. O čia Aro.
Pristato jį, nes šis nelabai prataria žodžio už save. Prieina arčiau merginos.
-Tikrai nereikia. Neprošal pakvėpuoti Italijos oru.
Nusijuokia, nes šis sakinys nuskambėjo keistai.
-Tu nuo kažko bėgi?
Paklausia susidomėjusi.
-Be to prisėsk, jauskis mano kambaryje kaip namie.
Šypteli ji ir parodo į žavią sofutę netoliese.

Viskas taip staigiai įvyksta. Čia kalbasi su Athenodora, čia pasipila šukės, čia atsiranka kažkokia nepažįstamoji.
- Kas tu tokia? Kaip drįsti šitaip įsiveržti į mūsų namus?
Sugriebia jai už rankos ir priėjęs prie lango dar pažiūri į apačią, kad sužinotų nuo ko ji bėgo, bet ten nieko nematyti.

Vos tik jis sugriebia Kelly už rankos Athenodora suraukia kaktą.
-Aro, švelniau su nepažįstamąją. Prašau.
Pasako švelniu balsu, nes ką jau ką, bet Dora žinojo savo vietą.
-Ji juk nepavojinga. Nieko blogo mum padaryti nenori.
Kažkodėl Dora visada matydavo visuose žmonėse gerą, net jei tas žmogus iš tikrųjų buvo blogas. Todėl ir dėl šios merginos galėjo klysti, bet ji tikėjo, kad nieko blogo blondinė padaryti tikrai nepadarys.

Išgirdusi, kad prieš ją stovi Aro apie kurį tikrai yra girdėjusi ne vieną ir du kartus iš Maria.
-Akivaizdu, kad šiandien ne mano diena.
Nesunkiai ištraukia ranka iš Aro gniaužtų ir atsidūsta.
-Tikrai nesitaikiau specialiai į jūsų klano namą. Manau Maria vardas daug ką pasakys.
Konkrečiai kreipdamasisi į Aro rimtai šneka.
-Aš pabėgau iš Maria klano ir tenka slapstytis.
Paaiškinusi situaija laukia Aro sprendimo. Tikrai nenorėjo užsitraukti šio nemalonią vos tik atvykusi į miestą.
-Pirmasis pasitaikęs namas buvų jusiškis.
Tai nebuvo tikrai pasiteisinamas, bet na. Kažką tai turėjo pasakyti.

Suraukia kaktą žiūrėdamas į Athenodorą.
- Kaip gali žinoti kokia ji yra? Mes apie ją nič nieko nežinome.
Šiek tiek supyksta ant jos, kad yra tokia naivi ir elgiasi taip neapdairiai. Įsiklauso į merginos žodžius.
- Nesąmonė. Maria jau senai mirusi. Pats mačiau vizijoje. O jos armijos jau nėra. Visi išsiskirstė savo keliais.
Piktai žiūri ir bauginančiai kalbasi su Kelly.

Jaučia kaip jos lūpų kampučiai pakyla, nes tikrai buvo graudu, kad Maria visi taip nuvertina.
-Tiesa. Taip turėjo būti.
Kalbėdama toliau sukryžiuoja abi rankas sau ant krūtinės.
-Bet argi tikrai Maria negyva? Nežinau kokia vizija buvo jums parodyta, bet ji gyvut gyvutėlė. Tik šiuo metu pasislėpusi medžioja mane.
Sarkastiškai pasako paskutinį sakinį.
-Ji ji labai taikliai žino kaip pasislėpti nuo visų Volturių.
Šypteli viską psakiusi ir atsiremia į sieną.

Tos mergiukštės paskitiniai žodžiai jį tik dar labiau įsiutino.
- Nedrįsk abejoti Volturių veiksmais. Niekada.
Prisimena Maria. Negana to, kad Victoria prisikėlė iš mirusiųjų, tai dabar ir ta vaidenasi dar. Užsimerkia ir prideda ranką prie kaktos. Bando susitvardyti dabar pats nenužudžius šitos įžūlios merginos. Ji meluoja. Taip. Jis lengviau atsipūčia. Kodėl ji turėtų jam sakyti vien tik tiesą. Jai su galva tikriausiai negerai.
- Kodėl turėčiau tikėti tavimi? Tu net nepažįstama vampyrų pasaulyje.

Stebėdama kaip Aro pergyvena kiek nustemba, kas akivaizdžiai pasimato jos veide. Niekada nemanė, kad Aro gali taip atrodyti. Na, ji nepažinojo jo, tačiau iš pasakojimų tikrai nebūtų pagalvojusi.
-Ar tikėsite ar ne nėra mano reikalas. Tačiau patarčiau per daug nenuvertinti Maria, jei visgi patikėsite, kad ši gyva.
Ramiai kalbėdama mielai šypsosi, tarsi šis pokalbis jos nei kiek neliestų.
-Taip pat nenuvertinu aš Volturių. Tik labai prastai atrodote, jei net Maria sugeba pasislėpti nuo jūsų.
Apsisukusi atsistoja ant palangės ir pamojusi abiems pasišalina.

Stebėjo visą situaciją tylėdama.
-Tai Marija gyva.
Pasako Aro, kuris netikėjo mergina, arba nenorėjo tikėti. Dora žinojo, kad mergina sako tiesą.
-Ką darysi?
Atsisėda ant kėdės ir papučia sruogą.

Sugniaužia kumštį ir tyli. Kuomet įniršis nurimsta atleidžia ranką ir atsisuka į Athenodorą.
- Uždarysiu ją ten kur yra ir Victoria. Į Požemius.
Jau sukasi jo galvoje kaip viską ketina padaryti. Kaip sulaikys Maria ir įgrūs ją į belangę.

Vos tik jis pasako žodžius Victoria, požemiai, jai į galvą šauna prisiminimas, kad ji ją iš ten išleido. Dėl to nesijautė kalta, bet jei Aro sužinos, o ypač Kajus, jai tikrai nebus gera.
-Taip, taip ir padaryk. Demetri gali susekt ją ir atvest.
Nerangiai pasako, be jokio suvirpėjusio balso, jokios užuominos, kad ji ne viską sako.
Pažvelgia į veidrodį ir žiūri į savo atvaizdą veidrodyje. Jai taip čia nuobodu, todėl mąsto, ką čia geresnio nuveikus.

Jis per daug susimąstęs, kad atkreiptų į Athenodoros keistą elgseną dėmesį, todėl tik linkčioja galva jai pritardamas.
- Panašiai ir aš galvojau. Gal žinai kur galėčiau rasti Demetri?
Nieko neįtardamas paklausia jos suraukęs kaktą nuo įtempto galvojimo ir susiklosčiusių nemalonumų.