Miegamasis

Įkėlęs koja apsidairo ir prisėdęs ant lovos grašto pakviečia Felix vidun.

Įeina į Demetri kambarį.
- Tikriausiai senai čia buvai, kad tokia tvarka.
Juokiasi.
- Žinai, o gal geriau ką nors nuveikime? Sakei, kad patinkdavo mano meilės dramos visos, tai gal varome į kokį klubą ir pasiieškome audringo vakaro pratęsimo?
Nušvinta jo veidas pagalvojus apie senus gerus laikus.

Garsiai nusijuokia.
-Šiandien pirma dieną,kai esu savo kambarį.
Atsistoja ir palieka kiek sukuista lovą.
-Audringas vakaras skamba kaip melodija mano ausims.
Šypteli.
-Kaip senais laikais.
Prieina prie durų.
-Einam paūžt!
Vėl surinka ir nueina į naktinį barą.

- Tuc tuc tuc...
Tai kartodamas išeina iš Demetri kambario.

Įgriuvęs vidun tiesiai ant lovos apsiverčia ant nugaros.
-Kas su manim negerai? Aš vėl grįžtų į savo senajį gyvenimą. Negerai...
Subara save ir tik dabar atsimena,kad matė Aro žmoną su Rumunu.
-O kas ten buvo?
Garsiai susimąsto.
-Tokios dar vakaronės niekada neturėjau.
Garsiai nusijuokia ir šypsodamasis užsnūsta.

Tik po kelių gerų dainų jis prabunda ir visas susišiausias nueina į svetainę.

Atėjęs pamato savo sukuista lova ir nusijuokia.
-Kur aš ten ir betvarkė.
Priėjęs prie spintos persirengę į kostiumą, nes ana kartą taip skubėjo, kad išėjo su nelabai tinkama apranga ir palikęs anuos drabužius ant lovos išeina į "Basta" klubą.

Atbėgęs gerokai per garsiai uždaro duris ir įsikandą sau į lūpą. Apraminęs alkį, kuris dėja vis dar buvo per didelis, kad grįžtų, giliai atsidūsta ir prisėdęs ant lovos susiima už galvos.
-Ką aš darau.
Nervingai atsugula ir pasukęs galvą lango pusėn galvoja apie tai kas šiandien įvyko su Maggie ir Gianna.

Atbėgęs gerokai per garsiai uždaro duris ir įsikandą sau į lūpą. Apraminęs alkį, kuris dėja vis dar buvo per didelis, kad grįžtų, giliai atsidūsta ir prisėdęs ant lovos susiima už galvos.
-Ką aš darau.
Nervingai atsugula ir pasukęs galvą lango pusėn galvoja apie tai kas šiandien įvyko su Maggie ir Gianna.

Jos miegamasis yra visai šalia Demetri kambario, todėl eidama link savo kambario užkliūva už kilimo prie pat Demetri kambario durų ir netyčia trenkiasi į jo kambario duris su galvą ir praranda sąmonę.

Ėjusi ilgu koridoriumi pamato gulinčia Gianna nežinodama kuo griebtis atidaro Demitri kambario duris ir greitai užbėga ten.
-Demetri Gianna prie durų nualpusi!
Persigandusiu žvilgsniu žvilgteli į jį ir skubiai padeda prekių maišus šalin.

Ji atbėga paskui Sulpicia ir pamačiusi gulinčią Gianna išsigąsta. Greitai numeta maišus ir priklaupia šalia Giannos.
-Kažkas atneškite vandens!
Pradeda su ranka plevesuoti virš Giannos veido.

Jis išgirdęs sanbrūzdį ir užuodęs žmogaus kraują atsitiesę. Pamatęs kas vyksta ir išgirdęs Athenodoros prašymą tuo pasinaudoja ir pasišalina iš savo kambario.

Atėjęs paduoda puodelį Athenodorai, o pats nusisuką į langą taip, kad niekas nematytų jo raudonų akių bei iš visų jėgų tvardosi, kad nepadarytų situacijos dar keblesnės negu ji jau yra.

Kai Demetri paduoda jai puodelį ji spėja užmatyti jo raudonas akis.
-Neškim ją iš čia, Sulpicia.
Žiūri į Sulpicia.

Atsipeikėja, bet vis dar nelabai supranta, kur ji. Murma kažkokius kliedesius.
Pramerkia akis vieną po kitos. Ranka atsargiai perbraukia kaktą. Pamato savo kruviną kaktą.
- Aš kraujuoju.
Sušnabžda.
- Man reikia pleistro.

Vėl įsikandą į lūpą ir jo akys pagaliau atgauna savo spalvą. 
-Puiku,kad atsipeikėjai.
Linksmai šypsosi ir atsisukęs į merginas pameta Giannai pleistrų dėžutę, kuri nežinia kodėl buvo pas jį.
-Atleiskit,bet laikas vampyriškiems pietums, todėl paliksiu jus trumpam.
Nusijuokia ir pradaręs langą pro jį iššoką.

Tingėdamas užlipt laiptais ir vėl įšoka pro langą į vidų. Pamatęs, kad jos vis dar čia nusišypso.
-Sakiau, kad tik trumpam. 
Tada žvelgia į Gianna, kuri vis dar neužsiklijavus pleistro.
-Gal reikia pagalbos?
Nusijuokia ir taip pat kaip Athenodora su Sulpicija pritupia prie Giannos.

Užklijavusi pleistra ant kaktos Giannai atsisuka į Demetri.
-Manau jai dabar reikia tik poilsio savo kambaryje, būk geras nunešk ją į jos kambarį ir palik ją ramybėja.Jai reikia dar atsipeikėt.
Tai sakydama jau ėmė į rankas išmėtytus prekių maišus.

Atsikėlus Giannai ji jai nusišypso.
-Džiugu, kad tau viskas gerai.
Ji atsistoja ir pasiima savo visus krepšius.
-Aš jau eisiu.
Ji į visus čia esančius pasižiūri ir dingsta tarpduryje.

Jam nepatiko, kad Sulpicija nurodinėja ką jam daryt, nes tai priminė nelabai linksma praeitį, bet nieko nesakydamas paima Gianna ant rankų ir pasišalina.

Grįžęs prieina prie Sulpicijos ir plačiai šypsosi.
-Nereikia pagalbos?
Pasiteirauja, nes šiandien jis, nežinia kodėl, labai paslaugus.

-Manau turi ką veikti.
Išspaudžia mažą šypsenėlę ir susirinkusi maišus jau eidama dar pasako:
-Tau dželtelmenu netinka būti.
Išeina iš kambario.

Jis garsiai nusijuokia, nes Sulpicijos viršus ir vėl prigula ant lovos. Taip gulėdamas ir iš neturėjimo ką veikt užsnūsta.