Miegamasis

Gauna pranešimą į telefoną.Perskaičiusi nusišypso ,kad gali nutraukti temą.
-Kaukių balius.
Žvelgia į Chealseą.
-Po tiek laiko kažkas įdomiau.
Nusišypso ir atsisuka į Felix.
-Gal ten nueisime kartu?
Parodo pranešimą savo telefone.

-Kaukių balius?
Žvelgia į Renatą.
-Tada pradedu ruoštis.Pratesime kitą kartą žaidimą.
Palikusi ramybėje Felix klausimą atsistoja.
-Susitiksim ten.
Abiem pasako nes numanė ,kad jie du bus pora per balių.Išeina iš Demetri kambario.

Nusišypso nueinančiai Chealeai, atsisuka į Renatą.
- Galim eiti ir kartu.
Atsistoja nuo grindų ir padeda atsistoti Renatai.

Atsistojusi ateina šalia jo ir uždeda rankas jam ant krutinės.
-Tu persirenk, ir ateik pas mane į kambarį gerai?
Mielai nusišypsojusi apsisuka ir išeina iš kambario.

Išeina.

Pargrįžęs nieko neranda, todėl vietoje persirengia į kostiumą, užsideda kaukę ir išeina pas Jane.

Greita atsidūręs prie savo kambario staigiai į jį įlendą ir per daug garsiai užtrenkia duris. Jis tikėjosi, jog Jane atleis jam už tokį poelgį, tačiau jis daugiau jau nebegalėjo ir toliau elgtis kaip savas. Aurora buvo jo pati pirma merginą dar tuomet kai jis buvo žmogus ir dar prieš visą šitą nuotykį su Felix ir jų merginomis, kurios juos užrakino. Jis jau senai buvo pamiršęs šią istoriją, kurios net nežino pats Felix, nes tai buvo vienintelis dalykas, kurio Felix papasakot neturėjo valios. Jis jautė užverdant jo kraują ir pyktį. Jis nebūtų virtęs vampyrų, jei ne šis nelaimingas įvykis, kuriuo metu Aurora buvo nužudyta vampyrų, o jis išgyveno. Jo pasigailėjo. Jį pavertė vieną iš savų. Jis nesugebėjo jos apgint, kaip ir nesugebėjo atsakyt į Maggie jausmus, į kuriuos jau buvo per vėlu atsakyt. Stipriai sugniauždamas kumščius tramdė savo pykti ir iššiepdamas dantis įsikando sau į lūpą. jis nuo tos dienos nekentė vampyrų ir ne vieną jų yra nužudęs, tačiau viskas pasikeitė apsigyvenus pas Volturius. Dabar jis vampyrams nebejautė nieko. Tai buvo pyktis ant savęs. Kiek apsiraminęs užsidengė veidą delnais ir atsiklaupė ant žemės. Vaikydamas šalin kruvinus vaizdinius atsistojęs atsidengė veidą ir griuvo į lovą. Jis norėjo ir vėl viska pamirš. Tikėdamasi, jog viską užmirš užmigęs užmerkia akis ir po kelių minučių užsnūsta.

Atsikėlęs nusižiovauja ir nors viskas kas vyko su Jane, ir visą tą vakarą pamiršo,tačiau apie Aurora negalėjo vėl užsimiršt. Dėl tos priežasties jau iš pat ryto jautėsi blogai. Ir su tokia niekam tikusiai bloga savijauta, ir lyg dar būtų negana to su sunkią bei susivėluse galvą, po lėto išeina iš kambario.

Ateidamas su Gianna savo rankose atsargiai atidaro duris, jas po savęs uždarydamas ir nieko nelaukęs paguldo merginą į lovą.
-Viskas šį kartą yra visai kitaip.
Pasakydamas abi rankas pakiša po Giannos bliuskute ir paglosto pilvą. Pradėdamas labai lėtai lūpomis aistringai įsisiurbia į merginos lūpas, nepalikdamas vietos jos atsakymui. Rankomis vis dar keliauja dabar jau Giannos nugara.

Atsako į jo bučinį. Tokio Demetri ji dar nėra mačiusi. Visada reikėjo jai meilintis, kad jį įkaitinti o dabar ėmėsi tiesiog čia ir dabar visko. Ranka įsivelia jam į plaukus o kita ranka tvirtai prispaudžia jam prie krūpinės.

Sau nusišypsodamas neatsitraukdamas nuo šios lūpo vis dar karštai bučiavo, bandydamas tuo pat metu išsivilkti iš nelemtos maikutės, kuri niekaip nepaliko jo kūno. Tačiau galiausiai perplėšdams savo maikutę ją numetą bet kur ir abiejomis rankomis lėtai, bet užtikrintai nuvelka Giannos bliuskutę, ją irgi kažkur numesdamas.
Kuomet nuo Giannos nukrenta maikutė jis iš karto bando sugraibyti liemenuką prilaikančius kabliukus, bet tai trunka neilgai ir ji jau buvo be jo, kuris vėl kažkur nuskrenda kambaryje.

Bučiuodaa Demetri nusega kelnių diržą ir numauna jam kelnes ir lieka jis nuogut nuogutėlis. Pasikeičia pozicijomis. Dabar Gianna yra viršuje. Pasilenkia prie pat jo veido ir viliojamai nusišypso.
- Atleisk, mielasis, bet nesu tokia, kad gali mane pasiimti kada tik užsimanai.
Pakšteli jam į lūpas ir atsistojusi vampyrišku greičiu apsivelka visus numestus savo rūbus.
- Jei tikrai nori manęs reikės truputį daugiau pasistengti.
Mirkteli jam ir išeina. Tai buvo principo reikalas. Kartą jis ją taip paliko, o dabar ji jį. Bet tai nėra kerštas. Ji neleidžia vyrams ja naudotis, nebent ji pati to norėtų. Dabar ji tiesiog nebuvo tam nusiteikusi.

Nusijuokia jai pasišalinus ir visai neišsižeisdamas tik užsideda atgal kelnes ir atsigula atgal į lovą kaip niekur nieko. Nežinojo ar jis džiaugėsi, kad ši pabėgo ar nusivylė. Jis net pats nežinojo kas jam pasidarė. Tikrai elgėsi ne taip kaip visada. Apskritai kažkaip jis pastaruoju metu elgėsi kaip nesavas. Tačiau nusprendęs daugiau apie nieką negalvoti sukryžiuoja rankas sau už nugaros ir užsimerkęs bandė išmesti visi jam trukdančias mintis.

Sivibravus jo telefonui pasižiūri jos turinį bei nieko nelaukdamas greitai prieina prie spintos užsimesdamas kita maikutę ir nuskuba į posėdžių salę.

Ateidamas spėja jau išgerti kavą, tad padeda čia puodelį. Kiek pastovi žiūrėdamas į jį ir apsisukęs vėl išeina.

Ateina čia. Iš senų prisiminimų nebuvo sunku rasti šį kambarį. Po senų senovės niekas čia nepasikeitė. Maggie norėjo pakalbėti su Demetri. Vienas ir pirmų tikslų čia klane. Nuėjusi lėtai prie lovos atsisėda ant jos. Nesunku buvo išgirsti garsus jai virš galvos. Ten buvo ir Demetri balsas. Antras nepažįstamas. Lieka sedėti visiškai nejudėdama, kad nesukeltų jokių garsų.

Ateidamas nuleidęs galvą į kambarį jas po savęs užsidaro ir prisiglaudęs trenkia į duris galvą. Atpažindamas tą saldų Maggie aromatą atsitraukia nuo durų prieina prie merginos ir uždeda savo galvą ant jos sėdinčios peties.
-Atsiprašau. Tačiau gali minutei nejudėt?
Kiek laužytai paprašo tvirtu ir užsimerkia.
-Vėliau, kad ir galvą galėsi nuraut.
Pajuokauja, bet visiškai ne linksmu balsu. Jam reikėjo kelių minučių, kad galėtu persiorientuoti į Maggie ir neišsilietu ant merginos.

Keik sustingsta nes nesitikėjo tokio vaikino judesio. Žinoma Maggie visko klausėsi ir girdėjo. Ar tai gerai? Ar jai čia džiaugtis? Dabar ji buvo visiškai pasimetusi. Bet Demetri buvo suirzęs. Aplink kiek dar merginų sukasi jis? Bet ten buvo Aurora.. Dabar žūt būt norėjo su ja susipažinti. Gi tiek istorijų buvo klausiusi apie ją. Kas ta kuri vis žlugdo jį. Kiek penkias minutes patyli, o tada prasitaria.
-Man atrodo greitu metu turėsi daug problemų.
Kiek atsikremščia ,bet leidžia Demetri gulėti ant peties.
-Įstojau į Volturius..Jei tau įdomu kodėl aš čia.
Lyg tarp kitko užsimena, kodėl tos problemos ateis. Pasigirsta žinutės garsas, kvietimas į Evano gimtadienį.
Senai jie paskutinį kartą matėsi. Tai yra Didymės rezidencijoje, tad ant tokių dabar naujienų užkliūti nesitikėjo. Ta Aurora atrodė vaidina auka, ir Maggei tai nepatiko. Mintyse dar sukosi šimtai minčių ir ji nežinojo kaip elgtis su vaikinu, kai ką tik jis viską baigė su savo gyvenimo meile.

Apsidžiaugė, kad Maggie jo nevarė, tad dar keles minutes taip pastovėjo ir pagaliau atsitiesė.
-Jau ir dabar turiu. Nemanau, kad galiu dar daugiau prisigaudyti.
Pusiau juokaudamas pusiau rimtai pasako ir taip pat gauna žinutę. Tačiau jos neskaito, nes šiuo metu tam visai neturėjo nei noro nei jėgų. Dabar tik suprasdamas ką pasakė Maggie susimėto pažiūrėdamas į šoną tada vėl į Maggie.
-Kodėl stojai į Volturius? Tai pats savanaudiškiausias klanas iš visų.
Jis neturėjo taip kalbėti apie savo klaną, bet nuoširdžiai taip galvojo, o jėgų meluoti neturėjo.

-Turiu tam tikrų tikslų čia. Kaip vienas iš jų - padaryti jį ne tokį blogu.
O kitų tikslų ji po kol kas neatskleis. Tiesa, kiek atsakingesnė Maggie buvo ir ši perskaitė žinutę.
-Evano gimtadienis.
Nežinojo kas jis todėl tik susiraukė.
-Manau kuo toliau gyvensi viskas išsispręs.
Tai turėjo omenyje ir pareigas, pasirodant officialiuose Volteros vakarėliuose.
-Atidaužyti tave spėsiu baliuje, dalyvausi?

Susiraukia nežinodamas kas tas Evan, bet jis žinojo, kad turės jame dalyvaut vistiek.
-Taip.. Vakarėlis...
Sau pasakydamas abejomis rankomis perbraukia per plaukus. Tačiau jie vis tiek lieka susivėlia. Tada žvelgia į savo aprangą. Na, jis devėjo marškinius ir džinsus, tad į kodą iš dalies pataikė.
-Tu persirengsi ar taip eisi?
Abiejų rankų pirštais parodo duris ir kilsteli antakį.

-Turėčiau persirengti, susitiksime ten.
Atsistojusi eidama dar dirsteli į Demetri.
-Siūlau persirengti ir tau.
Kilsteli pečius lyg čia būtų lyg niekur nieko komentaras, ir tada išeina uždarydama duris.

Akimis nulydi Maggie, o pats tik atsisėda ant lovos ir akimis stebi prie lovos esantį stalčių. Susinervindamas dar labiau atsistoja ir nueina prie spintos. Išsitraukia kostiumą susiraukdamas ir apsirengia. Niekada nemėgo kostiumų, jie per visur jam spaudė. Bando užsirišti kaklaraištį, bet nepavyksta tad meta atgal ant lovos ir prasisega marškinėlių dvi viršutines sagas. Žvelgia į savo tragiškus plaukus pro veidrodį ir rankomis normaliai pasitvarko. Abejais delnais suploja sau per skruostus ir raitodamasis švarko rankoves išeina.