Miegamasis

Guli užsimerkęs.
- O gal pradėk nuo pačios pradžios?

Linkteli galvą nors to Vladimir ir nemato.
-Taigi tik grįžau namo, ir vyko Volturių susirinkimas.Kuriame buvo paskelbta ,kad aš esu neištikima savo vyru su tavimi.
Šiek tiek atsidūsta pagalvojus apie Alec.
-O tada tą pačią dieną Aro grįžta.
Pati linkteli galvą ir dirptinai nusišypso pagalvodama kaip jai dabar ''fainai''

Staigiu judesiu atsisėda ir šypteli.
- Taigi, Aro grįžo...
Atsisuka į Sulpiciją.
- O ar jis žino apie mus?

-Ne.
Letai pasako ir atsisuka į Vladimir.

Vėl atsigula ant lovos.
- Tai viskas ką norėjai man pasakyti?

-Aš nėščia.
Nusuka žvilgsnį nuo Vladimir ir tyli.

Tyliai pradeda juoktis tada vis garsiau ir garsiau. Galiausiai po kurio laiko nustoja juoktis, bet šypsena ant jo veido nedingta.
- Baisiai juokinga.
Atsissėda ir paėmęs švelniai jai už smakro pabučiuoja ją.
- Kam taip žiauriai juokauti?

Švelniai atitraukia Vladimir ir atsitraukia.
-Tai ne juokai Vladimir.
Žiūri į kambario kampą ir galvoja kas dabar bus.

Atsistoja. Į ją atsukęs nugarą.
- Tu vėl bandai mane apgauti, taip?

Žiūri į jo nugarą ir galvoja apie viską.
-Aš tavęs neapgaudinėju.
Šiek tiek graudžiai pasako.

Suspaudžia kumštį iš visų jėgų. Kalba susinervinęs balsu.
- Tai jau tavo problema, ne mano. Mes susitarėme, kad viskas bus slaptą, o dabar išeina, kad visi viską žino, o tu dar laukiesi!
Nutyla. Praėjus keletui minučių nusiramina ir atsisuka į Sulpiciją.
- Atleisk, neturėčiau taip su tavimi kalbėti.
Žiūri jai į akis.
- Ką žadi pasakyti savo vyrui?

Šiek tiek išsigąsta Vladimir bet to stengiasi neparodyti.Šiek tiek pasuka galvą į šoną.
-Nieko nesakysiu.
Jaučia Valimir žvilgsnį bet pati akių pakelti ne drįsta.

Šypteli iš Sulpicios naivumo.
- Manai jis nepastebės, kad apneštėjai?
Po savo langai išgirsta šūksnius, tada į langą pareina akmenukas, gerai, kad jo langai plastikiniai. Priėjęs prie lanko žiūri pro jį.
- Negaliu pakęsti tų tavo voltūriu...

Šiek tiek susiraukia.
-Išsisuksiu.Nebesirodysiu.
Žinojo ,kad nesirodyti jai neįmanoma nes visą laika mėgsta būti dėmesio centre.Pakelia akis į Vladimir ir žiūri į jį kol jis žiūri pro langą.Jai buvo susikaupę daug jausmų.Ji niekam jų negalėjo papasakoti.O štai papasakojo ir didelio palengvėjimo nejautė.Šiek tiek delsė nebeturėdama ką pasakyti.

- Tau spręsti.
Žiūri į voltūrių merginą, kuri nesiruošia atsitraukti.

Atsistoja.
-Manau išsisuksiu.
Nesulaukusi paguodos pasiima delninukę į rankas.
-Išsakiau ką norėjau.Tik norėjau ,kad tu žinotum.

Linteli ir neskubėdamas prieina prie jos ir švelniai suima jos pečius.
- Kad ir kokį sprendimą priimsi, aš noriu jį žinoti.
Truputį pasilenkia norėdamas matyti jos akis.
- Pažadėk, kad praneši man, ką nori daryti. Gerai? Kaip bebūtų tai mūsų vaikas.
Švelniai šypteli ir ją apkabina.

Jam pro petį nežymiai linkteli galvą.Nusprendusi sprendimą atsitraukia ir nueina.

Nueina prie mini baro ir įsipilą viskio į stiklinę. Įdėmiai mąsto ką ji ruošiasi daryti.

Išgeria iki dugno ir išeina iš pilies, nenori šiuo metu buti vienas.

Persirengia, išsikvėpina ir nueina.

Atėjęs į kambarį įsipila viskio iš grafino. Gurkšnodamas išsitraukia iš kišenės telefoną.

Telefoną vėl įsikiša į kelnių kišenę. Išgeria visą viskį likusį stiklinėję ir susinervinęs sviedžia ją į sieną. Jam nesuprantama ko ji spiriojasi. Nuleidžia rankas šiuo klausimu. Jei norės ateis pati. Pasiima visą grafiną nuo stalo išsineša.

Persirengia į kostiumą, susiranda senai naudotą kaukę ir išeina.

Išeina iš vonios, atidaro spinta, o iš jos išsitraukia kostiumą ir jį užsivelka. Išeina.