Miegamasis

Paguldo Jacob ant lovos.
- Privalai išlikti ramus dėl savo gerovės. Šiandien netekai daug kraujo.
Užkloja jį dekiu.
- Dėl Sarros nesirūpink, ji jau didelė mergaitė, o ir mes nesėdėsime rankų sudėję.

-Edwarai.Jūs jau keliaukite su Bella.
Ateidama į kambarį skubiai praneša.
-Aš pasirūpinsiu Jacob.Suraskite Sarrą.
Baimės pilnomis akimis žvelia į tėtį.

Išsitraukia telefoną, skambina.

Baigia pokalbį su Aro. Žiūri į Renesmee.
- Greitai grįšiu su Sarra.
Apkabina tėviškai savo vyresnėlę dukrą ir pabučiuoja jai į kaktą.
- Aš viskuo pasirūpinsiu, nebijok.

-Pasirūpinsiu.
Nutaisiusi ryžtingą veidelį tėvelui.Tada atsisėda prie Jacob ir paiima už rankos jį.
-Tik tėti, pažadėk ,kad surasi.
Žvelgia dar kartelį iš apačios į tėtį ,o tada atsisuka atgal į Jacob.

Klausydamas jų abiejų bando atsisėt, bet nieko nepajudinęs tik tyliai atsidūstą.
-Kiek laiko reikės gulėt?
Stengdamas praskaidrint nuotaika juokingai taria.
-Aš vis dar neparagavau tavo troškinio.
Žiūrėdamas į Nessės akis pasiskundžia.

- Pažadu.
Nusišypso ir nueina.

Susirūpinusi bando išstumti šypsenėlę.
-Tuoj atnešiu brangusis.
Šypteli jam ir išeina iš kambario.

Atėjusi padeda troškinį ir vaistinėlę ant staliuko.
-Pirma reikia pasirūpinti žaizda.
Iš vaistinėlės pasiima peroksido ir išvalo Jacob žaizdą ant kaklo su vatele.Kai žaizda pasidaro švaresnė ji pasiima didelį pleistą ir užklijuoja.Padėjusi Jacob pusiau atsisėsti jam duoda troškinį į rankas.
-Prašau.
Liūdnu balsu pasako ,o tada nusisuka sudėti daiktų į vaistinėlę.Pati be galo krimtosi dėl Sarros.

Kadangi jis jau truputį galėjo judėt, Jacob paima troškinio pilna bliuduką ir jį pradeda valgyt.
-Tavo maisto niekas neprarunks.
Silpnai nusišypsojęs pagiria Nesse ir toliau gardžiuodamasis valgo troškinį.

Ateina nesibeldusi ir susinervinusi.
- Smagu, kad nieko nepraneši apie savo gyvenimą man.
Žiūri į Renesmee prie jo.
- Renesmee, kaip greitai užaugai.

Ateina į kambarį.Pamačius Rachel kopiją atsidūsta,Jau tos auklės ją nervino.
-Aš namuose.
Prieina ir pamato gulintį tėtį.
-Tėtuk kas buvo?
Žvelgia į tvarstyta kaklą o tada apsikabina mamą aplink kaklą.

-Sveika Rebbeca.
Šypteli puse šypsenėlės nes šiandien buvo varginanti diena.Atėjus Sarrai jkos visas nerimas pradingsta.Ji stipriai apsikabina dukrytę ir pabučiuoja jai į kaktą.
-Kaip tavęs pasiilgau.
Tada žvelgia į Rebbeca.
-Susipažink su savo dukterėčią.
Šypteli ir žvelgia į Sarra.

Pamatęs Sarra iš karto atsigauna, ne bent jau vidumi tai jau tikrai.
-Nukritau nuo laiptų.
Nekaltai nusišypso sumeluodamas, nors akivaizdu, kad tokios žaizdos neturėtų krisdamas tik nuo laiptų. Na bet svarbiausia, kad Sarra taip galvotų. Pabaigęs troškinį padeda dubėnėlį ant netoliesia esančio stalo.
-Sveika sugrįžus.
Linksmai pasisveikina su seserimi ir pamiršęs visas savo žaizdas atsistoję, tačiau jam susisuka galvą ir jis vos spėjęs susimt už lovos išsilaiko ant kojų.
-Matomai susitrenkiau stipriau nei maniau.
Nusijuokęs, nesuprasi ar dėl palengvėjimo ar dėl džiaugsmo matydamas išsiilgtą seserį, ir vėl atsisėda, kad jaustųsi tvirčiau.

- Sakai, parkritai?
Tik šiaip užsimena, bet supranta, kad tai tik tauškalai priš Sarrą. Žiūri į ją.
- Tai tu ta Sarra?
Šypteli jai.

-Taip.
Jai nepatiko Rebecca ,ner ji priminė Rachel.Bet prie tėvu reikia būti bandagiai.
-O kas tu būsi?
Miela šypsenėle žiuredama į ja paklausia

Iš kart pasijungia jos svetingumas.
-Visiškai nelaukėm tavęs svečiuse.Virtuvė visiškai tuščia.
Susirūpinusi iš spintelės pasiima piniginė.
-Aš tuoj nupirksiu keleta produktu ir grįšiu.
Pabučiavusi Jacob į kaktą užsimetusi paltuką išlėkia iš kambario.

- Rebecca. Tavo tėvelio sesuo. Vadinasi esu ir tavo teta.
Šypteli. Nežino kaip reaguoti, nes tas vaikas jai pasirodo labai neišauklėtas, o tokia tik dedasi.

Nebekreipia dėmesio į Rebecca nes ši jau jai buv neidomi.Nutaisusi mielą dirbtinę šypsenėlę ateina prie tėčio ir nutaiso angelo mimiką.
-Aš pagalvojau, kad mano kambarui reikalingas remontas.
Bando atrodyti gerute nes tikrai norėjo naujo kambario.O nesuvaidinusi šventuole jo negaus.
-Prašauuuu.
Maldaudama tėveli erzina visus esančius kambaryje.

Kadangi jau galėjo normaliai judėt paima švelniai Sarra už liemens ir pasisodina sau ant kelių.
-Žinoma.Apie tai jau senai galvojom.
Linksmai nusišypso dukrai.
-Tai kaip norėtum,kad tavo kambarys būtų ištapetuotas?

- Matau, kad trukdau jūsų šeimyninei idilei.
Nužvelgia Jacob su dukra.
- Mano kambarys vis dar laisvas, o gal jau užimtas?

Keistai žvelgia į Rebecca ,o po to į tėtį.
-Ji čia gyvens?
Nesulaukusi atsakymo apsisuka ir išeina iš kambario.

Piktai žiūri į Jacobą.
- Man ji nepatinka. Prastai išauklėjai, o to nesitikėjau iš tavęs.
Atidaro kambario duris.
- O gal ji sako tiesą? Man nebėra vietos šeimos namuose?

Kadangi jau galėjo normaliai judėt, todėl po lėto prieina prie Rebecca.
-Netiesa. Tai mum reikia kraustytis, o ne tau.
Trumpam šypteli ir apkabina Rebecca.
-Juk tai mūsų šeimos namai, o ne mano naujosios šeimos.
Paleidęs suiima ją už pečių ir plačiai nusišypso.
-Beto jau senai planavau iš čia išsikraustyt. Ir taip su gauja sukeliu jums ne menkų problemų.
Linksmai nusijuokęs paleidžia Rebecca.

Dabar jai brolio pasidaro gaila.
- Mažasis, Jacob.
Paleidusi durų rankeną apkabina brolį.
- Tavo šeima yra ir mano šeima.
Paleidžia jį.
- Manau galime susigyventi.
Nusišypso jam.