Miegamasis

-Vyras šnekėdavo apie jį tik geruoju visi jį laikė geru kol neiškėlė tos nesąmonės.
Asidūsta.
-Nu tos užims mano vyro vietą.

-Bet jis kažkur dinges.
Nusižiovauja.

*Galėtų ir nepasirodyti*
Šiek tiek pasirąžo
-Tikriausiai reikėtų man jau eiti.

-Jei taip nori. Tau reikia pamiegoti.
Apsiverčia ant kito šono.

-Iki
Nusišypso ir išlekia.

Nesibeldęs įeina į kambarį, apsižvalgo lyg ko nors ieškodamas. Po kurio laiko prieina prie Jane.
- Maniau, kad tu su Sulpicia.

Pamato Felix ir giliai atsidūsta. Jai nepatinka, kad ji nori ramybės ir ją vis sutrukdo.
-Ji ką tik išėjo. Matyt prasilenkėt.

Paima Jane švelniai už rankos.
- Aš nenoriu, kad tu su ja perdaug bendrautum.

Atitraukiu rankas.
-Aš bendrauju su kuo noriu.

Išpučia akis.
- Kas tau yra pasidarę? Elgiesi kaip nesava.

Neatsako į jo klausimą.
-O kodėl tu nenori, kad su ja draugaučiau?

- Nes ji nori mus visus nuskriausti.

Papurto galvą.
-Manęs ji nenori nuskriausti.

Nusteba ir įsižeidžia.
- Nuo kada tu tokia savanaudė?

Supyksta.
-Iš ko tu sprendi, kad aš savanaudė?

- Nes tau neįdomu, kad kentėsime visi išskyrus tave.
Perbraukia ranka per plaukus.
- Ir kaip tu iš vis gali eiti prieš savo brolį?

-Aš neinu prieš savo brolį.
Atsistoja.
-Iš ko tu tai sprendi?

Atsisėda ant lovos.
- Tu sakai, kad Sulpicia nėra bloga. Tai kodėl i mūsų visų nekenčia?

-Aš nežinau, tu pats jos ir paklausk.
Sukryžiuoja rankas.

Krenta veidu tiesiai į pagalvę.
- Negaliu jos paklausti. Ji nekenčia ir manęs.

-Rimtai? Mano pagalvė.
Ji kalba nejuokaudama.
-Aš noriu poilsio.
Tai ženklas jog jis turi išeiti.

Pasitraukia nuo pagalvės.
- Būk gera, pasakyk kas yra ne taip? Kodėl tu pikta? Ką aš padariau?

-Man nėra nuotaikos.
Nusisuka nuo jo.

Kurį laiką tylėdamas žiūri į ją tada apsisuka ir baisiai piktas išeina trenkdamas durimis.

-Tai aišku sulaužyk dar duris!
Užrekia nors žino, kad jis neišgirs. Ji atsigula ant lovos ir iškarto užmiega.