Miegamasis

Atsikelia po gražaus sapno, išsiraivo ir nueina į vonią.

Atsiguliu į lovą, užgesinu stalinę lempą ir bandau užmigti. Galvoju apie praeitį, dabartį, ateitį, bet neilgai trukus užmigau.

Pasibeldžia ir įeina. Pamato Jane ir apsidžiaugia. Užšoka ant jos lovos ir šokinėdamas ją žadina.
- Kelkis, nebuvėlę!

Ji atsikelia ir pamato ant jos lovos šokinėjantį Felix.
-Mhm, gal nešokinėk ant mano lovos.

Nuokdamasis atsisėda šalia jos ant lovos krašto.
- Kaip gyveni? Kur buvai prapuolusi?

Ji atsisėdo ant lovos.
-Gerai aš gyvenu,- atsidūsta, - Tiesiog miegojau ilgai.
Ji pasitaiso plaukus ir parodo pirštu į duris.
-O dabar eik iš mano kambario.
Ir jam nusišypso.

Ji atsistoja nuo lovos ir nueina į vonią.

Atsistoja ir nueina.

Atėjusi iš karto krenta ant lovos.

Priėjęs prie durų pasibeldžia.
- Jane, čia Felix. Galiu užeiti?

Atsisėda ant lovos ir pasiima pagalvę į rankas:
-Taip, gali užeiti.

Išlėto atidaro duris ir užeina. Atsisėda ant lovos krašto, bet jis yra nugara į merginą.
- Atleisk, Jane, jei ką ne taip padariau. Tiesiog tu taip greitai pabėgai... Gal galiu sužinoti ką ne taip aš padariau?
Žiūri į savo rankas susikrimtęs.

-Ne, viskas gerai. Tiesiog mano tokia jau reakcija,-nusijuokė ir nuėjo atsisėsti ant palangės.

Pakelia akis į Jane.
- Tavo reakcija tokia į ką?

-Nesvabu.
Pasiima knygą į rankas ir vaidina jog skaito.

Atsistoja, prieina prie jos. Paima iš jos rankų tą knygą ir numeta ant lovos, o tuo tarpu paima ją už rankų.
- Tačiau man svarbu.

Žiūri į numestą knygą.
-Tu numetei mano knygą,- nuliūdo.

Kiek susinervina ir atsitraukia nuo jos.
- Jane, aš nežinau ką tau blogo padariau, bet matau, kad tu manęs vengi. Aš noriu žinoti kodėl. Man tai labai svarbu.
Žiūri į ją maldaujamai.
- Prašau.

-Nieko nėra, ir aš tikrai tavęs nevengiu.
Truputį pagalvoja.
-Na gal ir vengiu, bet žinau tik vieną jog man buvo sunki diena ir aš labai pavargusi.

Dar vis žiūri į ją maldaujamai.
- Prašau pasakyk. Aš negaliu linkti nežinioje. Mane tai varo iš proto.
Pirštu parodo į savo galvą.
- Jane, aš neišeisiu iš tavo kambario, kol tu man nepasakysi tiesos.

Tyliai nusijuokia.
-Bet tikrai nieko nėra, Feliksai, aš tau nemeluoju.

Kai ji nusijuokia, jis kiek nusiramina ir iš dalies patiki, kad viskas yra gerai.
- Vis tiek niekur nuo tavęs nesitrauksiu.
Nusišypso.

-Na jeigu taip, gali čia ir likti.
Nusijuokia, atsisėdusi ant lovos krašto ir vėl pasiėmė tą pačią pagalvę ir ją apsikabino.
-Tai ką tada veikiam.
Nusišypso.

Galvoja.
- Gal pašokam?
Nusijuokia ir įjungia muziką. kaip tik nuskamba lėta daina ir jis paėmęs ją už rankos prisitraukia prie savęs ir apsikabinęs jos liemenį šoka kartu su ja.