Mašinų stovėjimo aikštelė

Sėda į mašiną ir nuvažiuoja.

Nubėga.

Suradęs mašiną pirmiausiai įsodina į ją Renatą, o tada pats atsisėda už vairo. Išvažiuoja.

Išsikviečia taxi. Merginos sulipa ir išvažiuoja.

Suradęs savo mašiną kartu su Jane į ją sulipa ir atsargiai, bet tikrai nelėtai išvažiuoja.

Nužiūri mergina ir jai mielai nusišypso.
-Man garbė padėt tokiai gražiai panelei kaip jūs.
Vos matomai linkteli galvą.
-Kitą kartą būkit atsargesnė. Tikiuosi dar kada susimatysim.
Žavingai nusišypsodamas pamojai merginai ranką ir nueina savais keliais.

Žvelgia į nueinantį Riley.
-Kodėl man taip.
Pati pasišnekėjusi su savimi paskambina vilos savininkei, ir liepia susitvarkyti pačiai.Pati paskambinus taxi pasako adresą ir kur reikės ją nuvešti.Kiek palaukusi taxi įlipa ir nuvažiuoja.

Ateina su Garrett.
-Galbūt leisi man pavairuoti?
Paklausia jo žiūrėdama į jį šuniuko akytėmis.

Numeta cigaretę šalia kojų ant žemės, ją sutrypia. Išsitraukia telefoną.

Pasiklausęs jų pokalbio plačiai nusišypso ir išgėręs taurę vyno, kuris visą laiką buvo šio rankoje, taurę padeda ant žemės, o pats ir vėl susikiša rankas į kišenius bei iš už kampo išlindęs pasišalina.

Išėjusi iš klubo iš karto nusiima kaukę ir švelniai papurto galvą, kad sruogos sustotų į savo vietas. Laikydama kaukę rankose susistabdo taxi ir išvažiuoja.

Ateina su Eleazar prie mašinos.
- Kuris vairuos?
Kilsteli antakį klausiamai.

Iš jos akių buvo matyt, jog norėjo vairuot ji, todėl paduoda raktelius Carmen ir žavingai nusišypso.
-Manau tu atsargesnė pagėrus, nei aš.
Saldžiai nusijuokdamas pabučiuoja Carmen į kaktą ir lėtai įsėda į mašiną.

- Kodėl gi ne.
Nusišypso ir mesteli į rankas Katei raktelius. Pats atsisėda į keleivio vietą.

Patenkinta atidaro mašinos dureles ir įlipa. Užveda mašiną ir patenkinta išvažiuoja.

Atvažiuoja su taxi. Greitai susimoka ir išeina. Apsižvalgo aplinkui ir suranda Freda. Žinoma šalia nuorūka. Suraukia kaktą nes jai visada nepatikdavo, kad šis rūko. Ateina arčiau.
- Sveikas.
Kaip visada šiltai pasisveikina ir pamojuoja rankele, kad dar like cigaretės dūmai išsisklaidytų.
-Tai koks svarbus reikalas išpuolė?

Pakelia akis į Bree ir šypteli.
- Tu greita, o tai labai gerai.
Įsikiša savo telefoną į kelnių kišenę.
- Norėjau pasikalbėti su tavimi apie mūsų klajokliškus gyvenimus. Manau, pats laikas būtų susirasti sau pastovesnę vietelę. Ką manai?

-Na būtų smagu, bet kas mane tokia be galių ims.
Mintyse eina per kelis klanų pavadinimus, bet tik kelis žinojo, ji dar nesenai šiam pasaulį kaip vampyrė.O būtų smagu ir vėl kokią vieta vadinti namais.
-Tau čia be bėdų.
Primindama jo grėsmingas galias žvelgia į jį.

Įsėda į automobilį prie vairo.
- Manau, labai apsirikai.
Pagazuoja ir skubiai nulekia į Aliaską.

Prieina prie Bree ir permeta savo ranką jai per pečius.
- Mergyte, jeigu jie nori manęs, tada turės norėti ir tavęs.
Nusijuokia.
- Matai mane pasikvietė rumunų klanas prisijungti į jų gretas. Esi ką nies girdėjusi apie juos?
Pažvelgia į Bree.

-Dėja, man žinomi klanai tik Volturiai ir Cullenai.
Žvelgia į šį. Rumunija. Ten dar nebuvusi.
-Galim prisidėt, kodėl gi ne.
Švysteli laimynga šypsenėle. Nei žinojo ji apie tą klaną nei to klano tikslus. Namai - žodis ją viliojo.

Pakilesnės nuotaikos nusprendžia užsukti į vienintelį jam žinomą klubą, vilą ''Buona Fortuna'' , tačiau dar jo net nepasiekęs užuodžia pažįstamus vampyriškus kvapus, todėl sustodamas savo žingsniuose žvelgia į Bree su Fred.
-Kur jūs buvot dingę?
Draugiškai klausdamas prieina prie jų.

- Sutarta.
Pavelia Bree plaukus, bet šią akimirką sugadina priėjęs Riley.
- Tik pažiūrėkit kas gi čia...
Velniškai nusišypso.
- Ar čia tik ne tas mulkis, kuris mus pervertė ir paliko, kad mus visus išžudytų, Bree?

Kelio tikrai nebėra atgal, kad ir kaip bepažiūrėtum į mano situacija...
-Ak taip. Negi nebuvo gera patirtis?
Nors ir buvo skaudu jam tai sakyt kitaip pasielgt negalėjo. Laikas atėjo atsakyt už savo klaidas.
-Nusipelnėt plojimų už savo sunkų darbą.
Niekas nesužinos tiesos. Taip jie galės gyvent geriau ir nesvarbu, kad to pasakoji jis bus nekenčiamas. Tai pats geriausias sprendimas.
-Gaila, kad nepavyko man pačiam jūsų sunaikint.
Suvaidindamas blogiuką dirbtinai nusišypso velnio šypsena. Nors tai ir buvo dirbtinis šypsnis jo įmatyti buvo neįmanomą. Tai buvo jau seniai gerai nušlifuota vaidyba.
-Dar turėsiu progos tą padaryti.
Primerkdamas šiek tiek abi akis tvirtai uždėdamas ranką ant Fred pečių plačiai išsiviepia.
-Žinoma, jei dar išliksit gyvi iki to laiko.
Pašaipiai mesteldamas apsisuka ir pasišalina palikdamas juos du.

-Šunsnukis.
Jam pavėjui pasako. Jo tas mandrumas ją stipriai suerzino. Pažiūrėsim kas ten ką sunaikins.
-Realiai galvojau, kad jis jau miręs.
Tiesą po to susibūrimo niekas to Riley ir nematė. Dieve kaip ji nekentė to žmogaus.
-Tai gi, Rumunai?
Vėl atsipūtusi ir kiek apsiraminusi klausia Fred.