Vonios kambarys

Sutoja tarpduryje apžiūrinėdama akimis vonią. Tiesa, ji gi pirmą kartą apsilankė vonioj kai grįžo iš kelionės. Jos lūpų kampučiai pakilo ir ji nuėjo prie veidrodžio. Nuo stalelio paėmė ilgai nepaliestas savo šukas ir pradėjo šukuotis savo susivėlusius plaukus. Po ilgo šukavimosi ji susirišo plaukus į kuodą, nusirengė savo drabužius ir palindo po dušu. Išsipraususi ji apsijuosė rankšluoščiu ir išėjo iš vonios.

Ji ateina ir iš karto prieina prie vonios ir paleidžia vandenį. Nusirengusi savo drabužius ji įlipa į pripildytą vandens vonią ir guli joje.

Išlipusi iš vonios kvepėdama levandomis, ji apsijuosia rankšluosčiu ir nueina.

Vos tik uždariusi duris paleidžia nuo savęs paklodę, kuri nukrenta ant žemės taip apnuogindama jos kūną. Palenda po dušu ir kurį laiką nieko nedaro tiesiog stovi po dušu, kol jos kūnu teka karštas vanduo.

Prieina prie durų, bet neįeina į vidų.
-Galbūt norėtum kuriam laikui ištrūkti iš pilies? Šiandien.
Paklausia, nors žinojo, kad Aro nebus patenkintas, jei jis vėl dings. Tačiau nenori palikti žmonos tokioje padėtyje, tad spontaniškai pasiūlo.

Nusiprausia po dušu ir apsijuosia rankšluoščiu. Išgirsta Kajaus balsą.
-O kur norėtum nueiti?
Paklausia jo kol lėtai nusausina vandens likučius sau nuo kūno.

Sukryžiuodamas rankas sau ant krūtinės atsiremia į vonios sieną.
-Galvojau šį sprendimą paliksiu tau.
Nusišypso galvą pasukdamas į uždaras duris.

Mergina pagriebia chalatą, juo apsijuosia ir atidaro vonios duris. Jos akys susitinka su Kajaus.
-Parduotuvės!
Sušunka laiminga mergina, bet tada supranta, kad jis Kajus ir apsipirkti tikrai ne jam, tačiau kitokio pasiūlymo sugalvoti negali.

Kiek kilsteli antakį ir nusijuokia.
-Aš tau siūlau išsinešdinti iš pilies, kad galėtume pabūti dviese netrukdomi, o tu siūlai parduotuves?
Viena ranka prisidengia lūpas tyliai vėl nusijuokdamas ir tada prieina prie žmonos.
-Galbūt galime pabandyti nuvykti visai į kitą šalį, pavakarieniauti kokioje sodyboje.
Pagalvodamas pasiūlo, nors nebuvo tikras, kur rasti atokesnę sodybą. Tačiau tai buvo nesvarbu, jie galėjo tiesiog miegoti mašinoje ir to pakaktų. Jis tiesiog norėjo suteikti žmonai laisvę nuo Volteros, pilies intrigų ir įstatymų. Tik judu ir nežinomybė.

Išklauso įdėmiai savo vyrą ir gerai apgalvoja jo pasiūlymą. Bent jau apsimeta galvojanti, kai iš tikrųjų jau žino savo nuosprendį.
-Tavo pasiūlymas irgi geras, bet...
Nutesia paskutinį žodį pridedama rodamąjį pirštą prie dešinio žando.
-Taip taip, aš sutinku, bet paskui nueisime į parduotuves gerai? Jei jau keliausime į kitą šalį, turėsiu Sulpiciai ir Caleb'ui lauktuvių parvešt.
Nekaltai nusišypso. Dėl priežasties eiti į parduotuves dėl lauktuvių ne visiškai buvo tiesa. Ji labiau nusipirks dizainerių drabužių sau, o tada tik pagalvos apie kokias lauktuves.

Stebėdamas pakyluse žmonos nuotaiką pasijaučia daug ramiau.
-Pakeliui manau rasime laiko ir užsukti parduotuvėn.
Nusišypso jai ir atsitraukia nuo sienos.
-Ruošiamės tada?
Plačiai nusišypso ir tik tarp kitko paklausia.

-Žinoma!
Praeidama vos pasistiebia ant pirštų galiukų ir pakšteli lūpomis vyrui į žanda. Nueina į kambarį ruoštis.

Nulydėdamas žmoną akimis dar kiek palūkuriuoja. Bet per daug netempdamas išgirsta klausimą, tad apsisukdamas taip pat patraukia į miegamąjį.