Miegamasis

Įėjęs išgirsta dar vieną čiaudėjima.
-Gi vampyrai neserga.
Primerkia akis.

Pamačiusi Afton kiek nustemba.
-Ar taip labai girdėjosi?
Atsiverčia į Afton pusę.
-Aš ir maniau, kad mes nesergam, bet pasirodo klydau.
Nusijuokia.

-Kai aplink mane buvo tylu tai taip.
Atsisėda ant lovos krašto, uždeda delną ant Heidi kaktos.
-Labai keista, tavo kakta karšta.

Atsisėda.
-Jaučiuosi irgi nelabai gerai.
Nusijuokia ir atsistoja pažiūrėt į veidrodį.
-O varge.Atrodau, kaip katik išžengusi iš pragaro.
Šypteli ir atsisuka į Afton.
-Spėju nesam labai skirtingi nuo žmonių.

-Taigi, turėsi gulėti lovoj, o to aš tau tikrai nepavydžiu.
Nusijuokia.

-Aš? Lovoj?
Nusijuokia.
-Jau to tai tikrai nebus.
Šypteli ir paėmusi šukas pašukuoja plaukus, kad atrodytų kiek panašesnė į save.

-Tai ką tu darysi? Eisi į lauką kai jau baveik žiema ir šoksi po atvirum dangumi ir ant tavęs kris snaigės?
Nusijuokia iš savo sakinio.

Šypteli jam.
-Man tai visai patiktų.
Vėl atsičiaudėja.
-Gal reikia kažkokių vaistų ar ko? 
Pagalvoja.
-Juk žmonėm tai padeda ar ne?

-Tai gal man teka tavimi rūpintis ir važiuoti nupirkti vaistų?
Kiek pagalvoja.
-O taip, teks.

Nusijuokia.
-Manau iki vaistinės nueit galiu.
Šypteli jam ir priėjusi prie durų vėl nusičiaudi.
-Visai nemalonus jausmas.
Vėl burbteli sau po nosim.
-Eini kartu?
Atsisuka į Afton.

-Tai teks, kazkaip vienam būti nesinori.
Atsistoja, išeina su Heidi.

Įeina su Heidi, atsisėda ant lovos krašto.
-Labai gaila, kad sergi, negalėsiu niekur tavęs nusivesti.
Dirbtinai nuliūsta.

Nusijuokia.
-O kur norėtum mane nusivest?
Įdėmiai žiūri į Afton.

-Kad ir prie ežero, įmesti tave, bet tda kas tavimi rūpinsis kai dar labiau susirgsi?
Nusijuokia.
-Šiaip yra daug šaunių vietų.
Šypteli.

Padeda vaistus, kurių dėka jaučiasi geriau.
-Pavyzdžiui.
Atsisėda šalia Afton.

-Paviždžiui į kavinę, parką, naktinį klubą... Daug kur.
Atsigula ant lovos, žiūri į lubas.
-Tavo labai gražios kambario lubos.
Susijuokia.

Pakelia akis.
-Manai? Man jos jau atsibodo.
Nusijuokia.
-O dėl pabuvimo kitur neatsisakysiu.
Šypteli ir greitai nueina į drabužinę.

Po galva sukryžiuoja rankas, toliau žiūri į lubas ir laukia Heidi.

Atėjusi prieina prie veidrodžio pasižiūri,kaip atrodo.
-Galim eit.
Atsisuka į Afton ir šypteli jam.

-Galim, tik klausimas kur.
Atsistoja, pamato kaip apsirengusi Heidi, nusišypso.
-Šį kartą tu renki.

Pagalvoja.
-Gal į Paryžių?Girdėjau ten gana įdomu.
Klausiamai žiūri į jį.

-Į romantišką miestą? Skamba neblogai.
Nusišypso.
-Važiuosim mano mašiniuku.
Atidaro Heidi duris.
-Tik po tavęs.
Nusilenkia.

-Jau senai važinėjau mašina.
Nusijuokia ir praleista nueina.

Uždaręs po savęs duris nueina paskui Heidi.

Atėjusi uždaro duris ir atsisėdusi ant lovas paima pagalvę ir ja kartu su kojom prispaudžia prie krutinės. Nusisuka į langą ir žiūrėdama be tikslo jaučia, kaip viskas prasiveržia ir jai rieda ašaros. Ji nežino dėl ko, ar dėl to, kad nujaučia,jog Afton nepaliks Chelsea, ar dėl to, jog žmogus, draugas paliko ja.