išėjimas

Padeda atsistot.

Iš pradžių negali patikėti ,kad Alicėj kažkas nepavyko.
-Eime vidun.
Nueina susirūpinusi.

Atsistoja su Jacob pagalba.
- Ačiū. Ir būk geras nepyk ant manęs.
Nežymiai šypteli ir nueina paskui Rosali.

Atsidūsta.
-Va tau,kad nori ir kelionė.
Greitu žingsniu nueina į garažą.

Įeina nešinas tarbomis.

Pastato masina salia kelio ir nuejes prie duru paskambina i jas.

Atidaro duris rankose laikydama mažają Sarrą.
-Eik į svečių kambarį.Ten ji bus.
Pati nueina į svetainę.

- Ir tau labas.
Sutrikes nueina i vidu.

Atejas paguldo Alice ant galines sedynes, pats atsiseda uz vairo ir nuvaziuoja

Vel atvaziuoja i sita kiema. Priejes prie duru paskambina i jas.

Ateina atidaro duris vėl pamato tą patį gražiuolį- sesutės vyrą Alec.
-Ką palikai?
Atsiremia į sieną.

Puse lupu nusisypso.
- Tiksliau ka tu pamirsai man atiduoti.

Pagalvoja o po to prisimina.
-Ah taip.
ištraukia iš kišenės Alicijos liečiamą telefoną.
-Nereikėjo lėkti bučiau pati atvažiavusi.
Duoda Alec į delną elefoną.

Paima telefona is Rosali.
- Alice prase. Be jo ji negali gyventi.
Nusijuokia.
- Alice prase, kad ir tave atvesciau.

Pažiūri į vaikino akis.
-Dabar?

- O dabar negali?
Sutrinka.

-Galiu.
Nueina iki Aleco mašinos.

Priejas prie masinos atidaro jai keleivio vietos dureles.
- Prasau sesti.

Dar žvilkteli į namo virtuvės langus.Atsidūsta ir įsėda į mašinos priekį.

Atsiseda uz vairo ir isvaziuoja.

Griausmingai išeina, vos neišlauždamas durų.

Abiem priėjus jis nužiūri netvirtai kybančias duris.
-Čia gal perkūnas praūžė?
Nusijuokia.

-To perkūno vardas aš.
Šypteli ir nueina į virtuvę.

Sunkiai atsidariusi duris išeina.

Nustebęs jau ketino eit vidun, bet pro duris išbėgo mergytė, todėl jis ją nusekė.