Triačias staliukas

Buvo pamiršęs, kad vairuoja, bet tik naiviai nusijuokia.
-Man niekada nebūna per daug.
Supila paskutinius lašus iš pirmo butelio.
-Jaudiniesi dėl to, kad neparvešiu namo, ar dėl manęs?
Paklausia, nors atsakymą jau žinojo.

Nusijuokia.
- Kai kurie iš mūsų yra tik žmonės.
Kiek surimtėja ir meiliai nusišypso.
- Bet jei atvirai, tai dėl abejų.

Jis nelabai tikėjosi tokio jos atsakymo todėl nusisuko ir plaštakos viršumi prisidengė lūpas. Jau labai senai jis kam nors rūpėjo, neskaitant Felix. Tačiau jo pasimetimas truko neilgai.
-Aš juk nemirtingas.
Grįžęs į savo praeita būseną nusijuokia.
-Dėl manęs gali nesijaudint, bet ačiū.
Atsikrenkščia ir eilinį kartą vienu mauku ištuština stiklinę.

Ji plačiai nusišypso, nes ji, nors ir akimirai, bet pastebėjo Demetri pasimetimą.
- Žinau apie tavo nemirtingumą. Tačiau niekada negali žinoti kas nutiks. Pavyzdžiui šiandien abu papulsime į avariją, nes tu labai girtas važiavai.
Nusijuokia ir pasižiūri į Demetri tekilos burelį ir į savo tuščią taurę.
- Todėl privalai mane nugirdyti.

Jis linksmai atkimšo butelį ir pripylė Giannai ir sau po pilnas stiklines.
-Poto tik nesigailėk.
Nusijuokia ir padeda butelį į vietą.
-Aš neprisiimsiu atsakomybės už tavęs nugirdymą, sutariam?

Nusijuokia ir atmeta savo gelsvus spindinčius plaukus.
- Nepalydėsi manęs girtos į kambarį, nepaguldysi į lovą ir neapkamšysi?

Jis garsiai nusijuokia.
-Jei tavęs neparvesiu namo. Man bus riesta.
Šį sykį tik užsigeria ir padeda stiklinę atgal.
-Todėl iki kambario palydėsiu, o toliau...
Nepabaigęs sakinio palieką jį kybot ore, o pats paslaptingai šypsosi.

Nusijuokia.
- Bent jau žinosiu, kad tikrai į savo kambarį papuoliau.
Užsiverčia iki dugno stiklinę su tekila ir susiraukia.
- Nebent pats sumaišysi kambarius ir nuvesi ne į mano kambarį.

Jis nusijuokia, kai Gianna susiraukia.
-Tai nėra merginų gėrimas.
Toliau plačiai šypsodamasi pripila jai dar vieną.
-O kaip tu norėtum? Papult į savo ar ne?
Kadangi jis jau buvo pakankamai girtas, todėl vėl sugrįžo prie savo jausmingų ir gundančių šelionių.
Per stalą pasilenkia prie Giannos.
-Galiu išpildyt tavo norus.

Nieko nelaukdama užsiverčia ir antrą stiklinę tekilos.
- Būtų kažkas naujo pirmą kartą patekti ne į savo lovą.
Žaismingai nusišypso, pasirodo ji nėra sutverta gerti stiprius gėrimus.

Ji taip pat užsiverčia ir prisipila dar, kartu pripildamas ir Giannai.
-Tavo norai, man įsakymas.
Gundančiai nusišypso ir atsistoja.
-Gal pratęskim kaip tu ir nori kito žmogaus lovoje?
Užsiverčia stikline ir ją kiek per garsiai padeda.

Užsiverčia stiklinę.
- Man tinka.
Nusijuokia ir atsistoja, bet susviduliuoja ir vos nenukrenta.

Jis padeda vieną ranką ant jos liemens ir švelniai prilaikydamas išsiveda su savim.