Antras staliukas

-Jei atvyksi, pati pamatysi ir susipažinsi.
Stebi Victoria.
-Norėčiau, kad atvyktum. Be tavęs ir Laurent daugiau nieko neturiu.
Stengiasi nuraminti mergina žodžiais.
-Gali ir atsivesti draugą.
Tiesa, kad ir kaip keista būtų. James nežinojo, kad Victoria kūrė didžiausia armija prieš Cullenus, kad atkeršytų del jo. Nė nenutuokė.

Tai visiškai jos nenuramina, o priešingai.
-Puiku. Gali jau eit iš čia.
Sudeda rankas ant krūtinės.
-Nenoriu tavęs matyti.
Nusuka galvą į langą ir stebi Aleskos vaizdą labai ramiai, nors viduje virte verda.

-Sudie.
Žinodamas Victorijos nervų impulsus pakyla nuo kedės ir išeina.

Dar labiau užpyko, kad jis rimtai ėmė ir ją paliko. Ji tikėjosi, kad jis pasiliks, paguos, prižadės palikti savo amazonę ir sugrįžti pas ją, bet ne.
-Nu ir asilas.
Tyliai sau pasako, kad niekas neišgirstų. Nusprendžia pasėdėti dar kelias minutes kol nusiramins.

Eidamas pro langus matė Viktoriją čia, tad kelis kartus giliai ikvėpdamas ir atsidusdamas atsisėda prieš ją.
-Maniau viska aiškiai pasakiau.
Užsisakydamas viskio su ledukais paremia galvą ant rankos ir žvelgia į Viktorija.
-Nemanau, kad yra prasmė daugiau apie tai kalbėt.
Norėdamas pagaliau viską rimtai užbaigt vis dar žvelgia į šią. Jis norėjo judėt toliau, net jai tai reiškė, kad daugiau nebematys Viktorijos.

Šypsosi ateinančiam Riley, nors viduje miršta dėl James.
-Maniau neateisi.
Taria ir pasilenkia arčiau jo.
-Kaip jau minėjau žinutėje suprantu, kad mūsų santykiai nekoki, bet man reikia labai labai didelės paslaugos. Jei sutiksi prižadu tave palikti ramybėje.
Atsiremia į kėdę ir laukia, ką šis atsakys.

Kadangi jau buvo gavęs savo viskį klausydamasis Viktorijos tik suraukia kaktą begerdamas.
-Ir kodėl manai, kad aš turėčiau tau suteikti tą paslaugą?
Kilstelėdamas vieną antakį užsigeria viskiu ir atsilošę kėdėje. Jei ji to būtų paprašius anksčiau tikrai būtų padaręs bet ką, tačiau tik ne dabar, kai jau susivokė savo emocijose.

Žiūri į jo viskį.
-Todėl, kad tu esi mano draugas, o draugai juk padeda vienas kitam ar ne taip?
Žiūri su viltimi į jį. Ji nuoširdžiai jo prašo, nevaidina, nes čia ne tas atvejis, kad vaidintų.

Žodis draugai jam sukelia nežymų skausmą, nes vis dar turėjo kiek šiltesnių jausmų Viktorijai. Tad kiek prikandą lūpą matydamas, kad šį kartą ji tikrai nevaidina ir giliai atsidusdamas vėl paima stiklinę su viskiu.
-Nieko nepažadu. Tačiau galiu išklausyt.
Kiek šilčiau šyptelėdamas merginai užsigeria.

Šypteli ir galvoja nuo ko gi čia pradėjus.
-Mane toks draugas pakvietė į savo vestuves ir aš neturiu su kuo eiti. Gal būtum mano palydovas?
Neminėjo, kad tai James vestuvės, nes jis nežinotų, kas jis. Jei sužinotų tiesą, kodėl Victoria kūrė armiją, tikriausiai Riley dar labiau jos nekestų nei nekenčia dabar.

Kilsteli iš nuostabos viena antakį ir negalėdamas susilaikyti nuoširdžiai nusijuokia.
-Tau tik to reikia?
Jis jau galvojo apie tikrai blogus darbus, kurios dažnai darydavo, kad įtiktų jai, tad toks jos prašymas buvo netikėtas. Tikrai manė, kad vėl prasidėdamas su ja dar labiau įsivels į konfliktą su Volturiais.
-Jei tik to reikia mielai padėsiu.
Pagaliau po tiek laiko kiek atsipalaidavęs padeda viskį ir net žavingai nusišypso Viktorijai.
-Tik ar tu tikra, kad aš tinku?
Rodydamas abi rankas į save žvelgia į Viktorijos akis.
-Tikriauisia pastebėjai, bet esu dar pakankamai jaunas ir išvaizda ir kai kuriais veiksmais.
Jis tikrai nežemino savęs, tik konstatuoja tai, kas akivaizdu. Jis nemanė, kad esa tam labai tinkamas, nors, tiesa pasakius,pasitikėjo savo išvaizda tikrai daugiau nei reikėtu.

Praėjus tam niūriam debesiui ji raminamai uždeda savo delną ant jo ir žvelgia į jo akis.
-Patikėk, mielasis, tu puikiai tiksi.
Šypteli.
-Tik gražiai tvarkingai apsirenk kaip pridera į vestuves. Kaip jos bus pranešiu.
Kažkaip dar buvo keista, kad jis sutiko, nes tikrai galvojo, kad nesutiks. Bet ,atrodo, ji priartėjo šiek tiek arčiau Riley. Gal nuo šiol ne taip atstūminės ją.

Stebėdamas jų rankas tuščiu žvilgsniu keles minutes nieko nedaręs taip ir stebi, tik poto pakelia akis ir šyptelėdamas atitraukia ranka.Negalėjo ilgiau taip laikyt jų, nes per daug prisiminimų tuomet užplūsdavo.
-Galbūt padėsi išsirinkt?
Nežinodamas nei vienos drabužių parduotuvės, nes vienintelis dalykas, ką žino, kur gaut gerų muzikos diskų (ir tai tik iš Diego pasakojimų) pasiūlo. Žinojo, kad kas jau kas, o ji tikrai apie tokias žinos.

-Dabar?
Suraukia antakius ir permąsto, kur čia randasi geros parduotuvės. Prisiminusi žiūri į Riley.
-Paryžiuje yra neblogos parduotuvės.
Išsiima iš rankinuko piniginę ir sumoka už Riley gėrimą.
-Eime?
Atsistoja ir žvelgia į jį.

Kadangi nebuvo jo politikoje, kad už jį sumokėtų moteris padeda lygiai už gėrimą, o Viktorijos pinigus paduoda jai atgal.
-Nenoriu, kad už mane sumokėtų mergina.
Šyptelėdamas susikiša rankas į kišenius ir lėtai kartu su Viktorija patraukia į Paryžių.