Pirmas staliukas.

Nueina paskui Chealsea.

Prieina prie sesers, šypsosi jai.
- Kaip begyveni? Senai matėmės.
Prisėda prie jos.

Atsisuka į Aro.
-Taip senai.
Nutilo ir pasijunta šiek tiek nejaukiai.Tad pasiima taurę ir įsipila gėrimo.
-Kaip tau sekasi?

Kadangi Renata nepratarė nei žodžio, tai ji ima ją kalbinti.
- Greitai šventės. Jau gal mąstai apie dovanas?
Kai kalba pakrypsta apie pirkinius, Alice visada pralinksmėja.

-Kaip laikas nepastebimai bėga,net nespėjau sužiūrėt ,kad čia pat kalėdos.
Nusijuokia.
-Neturiu nei dovanų nei su kuo švesti.

Prieina prie Alice ir Renatos.
- Apie ka kalbate merginos?

- Kaip matai ir tikriausiai supratai buvau taip pat pabėgęs nuo visų.
Šypteli jai.
- Visai kaip ir tu.

Apsimetusi lyg niekur nieko dirbtinai ir mielai šypsosi.
-Tai kur basteisi?

Pažiūri į už nugaros stovintį Alec.
- Apie šį bei tą.
Mielai nusišypso.
- Greitai Kalėdos, mielasis. Kur jas švęsime?
Staiga ji susima už pilvo, nes apima ją siaubingas skausmas. Sušunka iš to skausmo. Netikėtai pamato viziją ir nualpsta.

Išgirdusi kažkienio šauksmą ji krūpteli. Prieina ten kur girdėjosi šūktelimas, pamato nualpusią Alice. Pasižiūri į Alec ir Renata.
-Darykit ką nors! Kvieskit kažkas pagalbą!
Pasiima nuo stalo servetėlę, atsiklaupia šalia Alice ir pradeda mojuoti jai virš veido su servetėle.

Issigandes pasilenkia prie Alice ir idemiai ja apziuri. Nusprendzia, kad nera laiko dvejoti reikia vesti i ligonine. Paima ja ant ranku ir nuzvelgia visus besilibksminancius.
- Vezu ja i ligonine. Jeigu kam idomu kaip ji galite atvaziuoti.
Skubedamas iseina nesinas Alice.

Atsistoja ir šiek tiek susirūpina.
-Taigi aš jau eisiu.
Nežinia ,kam pasakiusi išeina.

Ji sutrinka, bet atsistoja ir pasitaiso suknelę. Dirsteli į Caius ir prieina prie jo.
-Einam namo.
Patylėjusi priduria.
-Prašau.
Bando nutaisyti "šuniuko veidelį".

- Šian bei ten.
Šypteli.
- Man įdomu, kur tu basteisi. Juk visi manėme, kad esi negyva. Supranti, nei vienas nesulaukėme iš tavęs jokių žinių.
Atkreipia dėmesį į nualpusią Alice. Vėl žiūri į seserį.
- Pasiplepėsime vėliau.
Nusisuka nuo jos.
- Kas važiuoja su manimi į ligoninę?

- Nemanau, kad esu tas žmogus, kurį norėtų pamatyti Alice pabudusi...
Staiga prisimena labai senus laikus, kai prie jos priekabiavo ir apie tai galvodamas suraukia kaktą.

Visą laiką buvęs atsijūngęs apsidairo kas vyksta ir atsisuka į Felix,kuris stovėjo suraukęs kaktą ir nusijuokia.
-Kas tau atsitiko?

Staigiai sureguoja į Demetri žodžius.
- Nieko.
Nusijuokia.
- Kada kai būsime tik dviese papasakosiu.

Patrina rankas ir apžergęs kėde atsisėda.
-Laukiu,nesulaukiu.
Žvilgteli į tučius butelius ir pavarto juos.
-Spėju balius baigtas.
Garsiai nusijuokia ir dar nelabai supratęs kas vyksta parodo Felix.

- Tikrai taip.
Nusijuokia ir nužvelgia visą stalą.
- Šis restoranas nematė dar tiek geriančių ir taip geriančių kaip mes.

Vėl nusijuokia.
-Kas tiesa tas ne melas.
Atsistoją ir patapšnoja Felix per pečius.
-Tai gal eime pasikalbėt?
Susidomėjas stebi Felix.
-Man visalaiką patikdavo tavo romanai.
Šypteli.

Nusijuokia, bet tas juokas liūdnokas.
- Eime. Tik perspėju, kad mano audringas gyvenimas jau praeityje.
Nusišypso.
- O kur eisime?

Kūmšteli jam į šoną.
-Kas per liūdesys.
Šypteli ir nusisuka į duris.
-Gal pas mane? Ten niekas negirdės.
Nusijuokia ir gryžteli galvą atgal.

Kilsteli pečiais.
- Man nesvarbu. Tai einam?

Iškelia ranką į viršų.
-Eime į tikrų vyrų vietą!
Nežinia kam sušukęs nueina kartu su Felix į jo kambarį,prieš tai dar pasiėmęs švarką ir persimetęs per šoną.

Išeina su Demetri.