Miegamasis

Ateina į kambarį ir jame užsidaro. Jis nebuvo pratęs gyventi su tiek asmenų, kur privatumo beveik nėra. Todėl džiaugėsi, kad turi bent šį kambarį, į kurį retai kas įkiš koją apart jo paties. Krenta ant fotelio ir susiėmęs už galvos bando suprasti kas įvyko nesenai svetainėje ir kodėl Charlottei jis neatrodo baugus.

Patuksena į duris, paprastai lauktų kol kas atidarys, bet dabar buvo kiek nestabilioje nuotaikoje. Vis tiek savo mandagumo nepamiršta.
-Trukdau?
Vis tiek įėjusi atsisėda ant fotelio priešais. Jiems reikėjo pašnekėti. Fredas yra viskas ką ji turi.

Jo mintis išblaško pasigirdęs Bree balselis, o tik tada pastebi, kad ji sėdi priešais jį.
- Ne...
Nutęsia jis. Bree kompanija visada jam maloni ir tikrai geriau būti dabar su ja nei su savo mintimis.
- Atsitiko kažkas?
Kiek susirūpinęs paklausia jis, nes žinojo, kad Bree taip pat nelengva šiuo metu.

-Diago buvo čia.
Fredas jau buvo girdėjęs istorija tarp jų. Kiek vis tiek neaiški.
-Aš jį atstūmiau.
Sučiaupia lūpas ir žiūri į pirštus sau. Po to įsisvyroja pertraukėlė tylos, bet ji nebuvo nejauki.
-Aplamai , nerandu vietos čia sau. Jaučiuosi ,kad nepritapčiau. Visi svetimi ir visi tokie..
Numykiai pakelia akis į Fredą.
-Bet man rodos radau šį tą, pabėgimą nuo nepritapimo.
Timpteli lūpomis, ir dabar po daugybės liūdnesnių žinių bus bent viena geresnė.

Stebi Bree. Mato, kad jis kažkokia ne tokia, kad kažkas negerai. Tai jam nepatiko ir nedavė ramybės.
- Ta Diego istorija. Žinai, aš visada būsiu tavo pusėje, kad ir kas įvyktų.
Diego bbuvo jo draugas. Bent jau manė taip, nes jis draugų neturi daug. Tačiau būtų ir tą vienintelį draugą paaukojęs dėl jos.
- Aš visada visur nepritampu, todėl nepastebėjau kažko tokio. Bet tu ne aš. Kokie tavo tolimesni planai?

-Nemanau, kad Diago užsibus čia. Išsiskirimas buvo kiek nefainas.
Taip, realiai jie kaip ir pora nebuvo, bet vis tiek jautė ,kad jis čia nepasirodys. Nors buvo artimi dabar jautiesi jam be galo tolima.
-Aš..Šnekėjau su Vladimir. Yra toks baras apleistas.. Maniau būtų gera idėja jį atnaujinti.
Stebi Fredą. Aplamai šis išmanus visose srityse, ir baro naujo atidarymas turėtų jį sudominti.
-Galvoju tik kokią orginalesnę idėja padaryti, kad labiau pritrauktų vampyrus iš kiek vieno krašto.
Dalinasi savo mintimis, Fredas dažnai turėdavo orginalių idėjų.

Abi rankas suneria ir pasiremia jomis smakrą.
- Nori pasakyti baras, kuris skirtas tik vampyrams ir jame nebus jokių žmonių ar vilkolakių?
Timteli lūpą ir galvoja apie šia idėją.
- Man skamba labai gerai. Kur jis randasi? Reikėtų pasižiūrėti kas iš jo išeitų.

-Čia pat Rumunijoje.
Dabar tuoj pasiruoš pasakoti.
-Jis buvo uždarytas per gaistrą. Kiek girdėjau smarkiai apžalotas stogas.
Atsistoja prieš Fredožą.
-Jei nori galim kartu nuvykti į vietą.

Užmerkia akis ir atlošia galvą į fotelio atlošą.
- Žinau jį. Teko apsilankyti. O tu nebuvai jame su manimi?
Taip, jis tikrai gerai prisiminė tą vietą. Užsimerkęs jis mato praslenkančius prisiminimus. Jis ten ir susipažino su Vladimir ir jis tada pats pasiūlė jam stoti į jo klaną, tik tada jis tam dar nebuvo pasiruošęs. Jei gerai prisimena, tai tą vakarą buvo Volturių ir vilkolakių kivirčas. Šypteli prisiminęs tą jovalą ir kaip jis smaugė Victorią. Atsimerkia ir vėl žvelgia į Bree.
- Ten likę tik pelenai. Reikės daug darbo norint įrengti ten gerą vietelę.

Tiesa, Bree po sudegimo ten dar nesilankė, tad tikrai nežinojo tikros žalos. Tik ganduose girdėjo. O senovėje jis nebuvo irgi jau puikus.
-Ar manai verta?
Dabar susirūpinusi žvelgia į Fredą. Jis labiau tame nusimano.
-Aš noriu imtis iniciatyvos, bet jei viskas išeis niekais...
Dabar pritrūksta pasitikėjimo savimi, nes ji negalvojo, kad taip stipriai baras nudegė.

Nusišypso Bree. Jis įsitikinęs, kad Bree trūko veiklos, todėl ji visko prisigalvodavo. Bet tai gerai. Nesvarbu kiek tą barą kainuotų atsatatyti jis pritartų jos idėjai.
- Manau teks jį griauti kiek liko ir stayti kažką visiškai naują. Taip kaip pati norėsi. Ir aišku, kad tai kainuos krūvas pinigų, bet tau nereikėtų jų skaičiuoti. Jie turi tiek pinigų, kad net neįdomi bus baro samata. O jeigu ką visada galėsi sakyti, kad tai investicija, nes vėliau atneš pelną. Žinau, kad viskas pavyks tinkamai.
Nuramina jis Bree.

-Tada pradėsiu jau nuo rytojaus.
Likteli lyg gavusi pasitikėjimo. Kiek vienas Fredo žodis jai buvo be galo smagus.
-O šnekant apie tave...
Visada temos nukrypdavo vien apie ją. žinoma Bree visada daugiau ir šnekėdavo, nes jai reikėdavo kažką išsipasakoti.
-Sakei nepritampi.
Stebi vaikiną.
-Nepatinka klanas?

Atsipalaidavęs nulenkia galvą į žemę ir tyliai nusijuokia. Jam nuotaika jau buvo gerokai pagerėjusi.
- O kada aš kur nors pritapau?
Pasitrinka ranką smakrą ir pakėlęs galvą vėl žiūri į Bree.
- Kaip bebūtų čia labiausiai man tinka būti. Neįsivaizduoju savęs kituose klanuose. Kaip manai, gal ims mane kas nors ir palauš? Tada būsiu toks koks būnu prie tavęs?

Na toks ir tas klanų pasirinkimas. Tik pas Mullerius dar būtų galima, bet tai tikrai ne jam, nei Bree tas kelias netiko.
- Ar tai dar įmanoma?
Dabar Bree veide pasirodo šypsena. Ji tikrai buvo dėkinga, kad Fredas yra šitam nemirtingam pasaulyje kartu. Tiesa, ji niekada nesuprato, kodėl būtent jis ją visada užstodavo, jau nuo Victorijos laikų. Lyg norėjosi pasakyti iš žmogiškos pusės, kad amžinai vienas prie kito nebus, bet ji žinojo, kad jie amžinai bus. Toks jau tas nemirtingas gyvenimas.
- Na ir jei palauštų, tai tikrai, žemai nusilenkčiau tam žmogui. Misija neįmanoma.
Dabar pajuokauja.
-Be to jei kas dar norės pralaušti turės praeiti dar mane.

Nusijuokia, nes Bree žodžiai jį nuoširdžiai prajuokino. Keista pagalvoti, kad tai Bree galėtų jį užstoti nuo pavojų, o ne atvirkščiai kaip buvo pratę.
- Kuo ilgiau gyveni vampyriškame kailyje tuo vis labiau daraisi bebaime. Po mažu atimsi iš manęs visą žavesį. Esu dar kažkiek sukalbamas, tik dėl tavo geros prigimties.
Ir tai buvo tiesa, jis greitai prisirišo prie Bree, nes ji buvo miela ir lengvai palaužiama mergina. Dėl nepaaiškinamos priežasties jis jautė, kad turi būti šalia jos nepaisant nieko ir neleisti jos niekam sužeisti.

-Tavo visą žavesį? Jis neišsemiamas.
Juokavo, o tada pro akis praskrieja įvykiai su Jane. Tiesa, kuo toliau daraisi bebaimis kitoks ir darais. Keletą sekundes šie Fredo žodžiai skamba jai galvoje.
- Tiesa, žinau kokia mintis mane labai vijo pas rumunus.
Pasižiūri į Fredą. Juos abu ta mintis vijo. Volturiai.
-Gaila, čia tik ne taip yra kaip tikėjausi.
Gal ir naivu buvo tikėtis iškart pulti priešams už gerklės. Gal Bree tiesiog praradinėjo savo žmogišką mielumą. Gal dabar ji norėjo labiau keršto.

Prieina prie Bree ir apkabina ją per pečius viena ranka.
- Viskam savas laikas. O kerštas visada skanesnis, kai lauki ilgiau.
Kažkaip bando paguosti Bree.
- Manau, užteks čia vieniems lindėti. Reikia daugiau laiko praleisti su klano nariais. Ką manai?
Su draugiška šypsenėle pasižiūri į Bree, nes jautė kad būtent tokio Fredo jai dabar reikia.

Taip, tokio gal Fredo jai reikėjo. Dėja Bree manė, kad nelabai pritampa prie kitų merginų ar klano narių. Gal tiesiog ji kiek rimčiau į viską žiūri nei ypatingai merginos. Nors geriau pagalvojus nelabai ji ir stengėsi su jomis susibendrauti.
-Taip, reikėtų pabandyti labiau...
Net pritrūko jai žodžio nes tikriausiai nelabai to norėjo.
-Susibendrauti.
Dabar nusišypsojusi Fredui, nebuvo sunku įsiklausyti, kad apačioje rinkosi nemažai kompanijos.
-Galim eiti į apačią ir prisidėti.
Pasiūlydama Freddui neabejoja, kad šis sutiks.

- Puiku.
Nusišypso ir atvėręs plačiai kambario duris duoda kelia Bree, o tik tada ir pats išeina uždarydamas paskui save duris.