Pokylių salė

-Tik pasilinksminom.
Nusijuokia.
-Keliaujam.
Pasakius merginoms jos visos išeina.

Prisidengia ranka lūpas kadangi žino ką turi omenyje Kebi.
-Taip greitai?
Kilsteli savo idealų antakį ir išeina su merginom.

Šitaip Felix susinervavus jam pasidarė kiek nejauku, tačiau jis buvo stipriai nusigėręs, todėl apie tai ilgiau galvot nelabai nepajėgė.
-Manau, Felix vis dar tau kažką jaučia.
Tik tarp kitko pasako ir atsilaisviną kaklairaištį, kuris visą šita laiką buvo tvirtai užrištas.Net pačiam nelabai aišku, kaip jis ištvėrė šitiek laiko su juo.

-Hmm?
Kadangi ji buvo girtut girtutėlė nelabai susigaudė ką Demetri pasakė. Sumirksėjo akytėmis ir stengėsi suvokti Demetri žodžius. Po kiek laiko ji suvokė.
-Galbūt. Gaila, kad aš ne.
Patempia lūpą ir prisidengia rankomis veidą kadangi ši jau pradėjo nei iš šio nei iš to juoktis. Baigusi juoktis atsisuka į Demetri.
-O tu dėl ko toks rimtas?

Išgirdęs Jane paskutinius žodžius iš nuostabos išpučia akis.
-Aš. Rimtas?
Abiem rankom rodydamas į save garsiai nusijuokia.
-Labai abejoju, kad man ateis toks metais kai tapsiu geru ir rimtu berniuku.
Paslaptingai šypsodamasis uždeda abi rankas Jane ant liemens ir prisitraukia arčiau savęs.
-Aš pažadėjau tau šokį.
Laikydamas ją glėbyje bei pagal muzika lėtai žingsniuodamas, kartu su Jane atsiduria šokių aikštelėje.
-Pažadų visada laikausi.
Plačiai šypsodamasis lėtai judina klubus, kai tuo pat metu, jo rankos nuslysta ant Jane klubų.

Pajaučia, kad ji atsidūrė šokių aikštelėje. Keistai į jį žvilgteli.
-Aš girta, o tu mane tempiesi į šokių aikštelę.
Pavarto akis, bet vis tiek pasiduoda šokiui.

-Kas prieš tai norėjo šokt ant stalo?
Kilsteli abu antakius, tačiau plačios šypsenos nepaleidžia.
-Ar gi tai nebuvo tamsta, Jane Volturi?
Erzindamai prikišdamas toliau juda pagal ritmą ir pakeisdamas šokio judesius flirtuodamas šokdina Jane.

-Stalas ir žemė yra du skirtingi dalykai. Aš norėjau, kad pašoktume ant stalo.
Lyg mažas vaikas viską išdėsto.
-Be to mes jau šokome šokių aikštelėje. Gal būt metas pakeisti vietą šokiui?
Judėdama pagal ritmą šypsosi.

Kelis kartus sumirksi nuo tokio jos staigaus pasiūlymo, tačiau garsiai nusijuokęs kilsteli Jane nuo žemės ir vampyrišku greičiu atsiduria ant stalo.
-O kaip dabar? Priekaištai pradingo?
Visiškai nerimtu, o labiau juokingu tonu pasakęs nuleidžia Jane ant stalo.

-Puiku.
Suploja rankomis ir nukniaukia nuo baro visą butelį vyno. Jį užsiverčia ir patenkinta nusišypso.
-Atrodo baigiau su alkoholiu. Dabar pat metas pradėti šėlsti, Romeo.
Apsisuka kelis kartus aplink savo ašį.
-Gaila, kad aš ne namuose, nes priešingu atveju nusirengčiau šią suknelę, kuri taip mane veržia.
Nusijuokia suvokusi ką pasakė.
-Tikiuosi aš to neprisiminsiu rytoj.

-Man atrodo mes abu rytoj nieko neatsiminsim.
Plačiai šyptelėjęs paima butelį iš Jane ir užsiveria.
-Klausimas kaip parsigausim namo.
Garsiai nusijuokia ir vėl užsivertęs gražina butelį.
-Man tai tiks ir griovys, o tau kaip?
Akivaizdžiai peršokęs savo gėrimo limitą nežinia ką šneka.

-Taip. Griovys labai vilioja šiuo metu.
Nusijuokia iš tokios vaizduotės.
-Galbūt pats metas eiti jo ieškoti?
Ir vėl juokiasi iš pasakytos nesąmonės.

-Gera idėja.
Garsiai nusijuokdamas nusiropščia nuo stalo, bet ne ten padėjęs koja nusiverčia ir guli ant žemės.
-Manau man jau pats laikas pristabdyt.
Trumpai šypteli ir nežinia dėl ko jo nuotaiką subliuška bei šypsena pradingsta.

Pati nulipa ant žemės ir nukrenta ant jo.
-Aš tai jau baigiau, bet matyt per vėlai.
Ji žino, kad dabar juos pastebėjo daug žmonių ir išsigandę šiuo girtuoklių pasitraukė nuo jų.
-Aš tokia beviltiška.
Žiūri į Demetri akis.

Kelis kartus sumirksi, kai Jane taip staiga atsiduria ant jo.
-Kodėl sakai, kad tu beviltiška? Tai aš beviltiškas.
Paskutinius tris žodžius tyliai sumurmėjęs priverčia save nusišypsot.
-Manau mums jau abiems pakaks alchogolio šiai dienai.
Ir vėl atgavęs savo plačia šypsena atsistoja bei padeda atsistot Jane.
-Gal jau važiuojam namo?
Pasiūlo.

Padedama Demetri ji atsistoja.
-Su kuo? Nieks iš mūsų negali vairuot nebent tu nori mus užmušti.
Apsimeta, kad svarsto tai.
-Puiku! Tu vairuok ir užmušk mus.
Kvailai šypsosi.

-Tu dar nežinai koks geras vairuotojas tampu prisigėręs.
Plačiai nusišypsojęs paima Jane ranką ir patraukia į aikštelę.

Nusijuokia iš savo pastangų šokti lėtus šokius.
- Atleisk, šitas šokis niekada nebuvo stiprioji mano pusė.
Pasuka galvą į durų pusę.
- Atrodo, jau ir Carmen su Eleazaru išėjo.
Atsisuka į ją ir meiliai šypteli.

-Linksmybės baigiasi, reiškiasi metas namo.
Išeina kartu su Garrett.

Pasišalinus jos pašnekovui, ji pabaigusi gėrimą apsisuka ratu ir taip pat išeina.

Šoka su Siobham, ko pasibaigia daina. Su paskunianias akordais gražiai ją apsuka ir pabučiuoja jai į ranką.
- Ačiū, už šokį.
Meiliai nusišypso savo mylimajai.

Atsistoja padedama Eleazar.
- Būtinai pratęsim švente su šeima.
Mielai nusišypso. Įsikimba jam tvirčiau į ranką ir kartu išeina.

Žvilgančiomis akelėmis dailiai nusišypso ir kilstelėjusi vieną savo suknelės šoną lėtai pritupia.
-Tai aš dėkinga už tavo kaip visada galantiškus judesius.
Toliau besišypsodama kerinčiai baltais dantukais akimis nužvelgia visą erdvę.
-Panašu, kad vakarėlis baigtas.
Stebėdama išeinančius žmones liūdnokai prasitaria. Mat Siobhan nespėjo nei įpusėt linksmintis.
-Mes taip pat keliaujam namo?
Su klausimu spindinčiose akyse ir vėl lėtais judesiais apsivija Liam kaklą.

Grakščiais žingsneliais pasišalina kaip ir visi kiti.