Antras staliukas

Jis pažiurėju ir nusijuokė
-nepavydėk,beto su ja ryšius jau nutraukiau kaip tu ir sakei vampyrai ne mano draugai

Ji atsipute.
-Na gi nepavydžiu tikrai nei jai nei ypač jei.Ji pasirinko netinkama drauga.
Ji šyptelėjo ir atsisėdo Jacob ant kelių.

ji ją apglėbė
-aš ir dabar prieš juos kariausiu
ir žaismyngai šyptelėjo

Ji sustingo tada staiga atsisuko.
-O kam tau kariaut?
Jos akys išsiplėtė.

jis šyptelėjo
-Nebijok ne prieš culenus prieš kitus,nes mane sunervino ir vos nenužudė tai reik atkeršyt
jis pagalvojo beto nežudyčiau nes tave myliu ir pabučiavo į žanda
-Ypač James..

Nagalėjusi patikėti kad Jacob nepasidavė prieš Edwarda pasakė:
-Tu nori draugauti su Vampyre
Ji negalėjo patikėti kad jis nesišlykšti ja.

-o ka tu miela nori but pora?
pagalvojo bus muštynės su Edva
-tik negalvok,kad pasidaviau prie Edva juk žinai,kad prieš jį kovosiu ddar ilgai...

Jos akys išsiplėtė ir siaubo ji ižgirdo vos kelis žodžius.Atsistojo nuo Džakob ir atsislinko truputį nieko nasakydama.Apsvarstydama galimybes.
-Nežinau...Man visko per dauk...
Ji pakėlė savo nuostabias akis ir pažvelgė į Jacob išraiška.

jis susiraukė
-Kaip nori leisiu tau pagalvot
jis pagalvojo lauksiu nors ir visa amžinybe ir atsistojo
-ačiu už pogalbį,bet turiu lėkt aptvarkyt namus susimatysim
pabučiavo ir išėjo

Ji liko sedėti apšalusi.P kiek laiko išėjo.

Atėjusi prisėda ir laukia Carmen.

Nusprendusi nešvaistyti ir taip brangaus laiko ji pasirąžė ir išėjo.

Ateina čia su Zafrina. Abu atsisėda padavėja paduoda meniu.
-Ko užsisakysi?
Besišypsodamas paklausia Zafrinos kai padavėja nueina.

Ji nužiūri meniu.
-Manau užteks silkės.
Nusijuokia, nes labai senai ją valgė.

-Gėrimams užteks po raudono vyno taurę?
Nusišypsojęs paklausia Zafrinos kai padavejas ateina atsiimti užsakymo.

Ji plačiai šypsosi,nes kaip tik galvojo apie raudoną vyną.
-Pilnai užteks.
Toliau besišypsodama žiūri į James akis.

Kai padavėja nueina jis netikėtai paima Zafriną už rankos.
-Nėra nieko daugiau kaip tik norėčiau būti su tavimi.Žinau draugaujame trumpai ir tave pažįstu dar menkai, bet...
Jis apeina stalą ir atsiklaupia ištraukdamas dėžutę su žėrinčiu žiedu.
-Bet Zafrina, aš tave be galo myliu ir noriu ,kad būtum mano žmona.
Žvelgia jai giliai į akis ir paklausia:
-Zafrina, ar tekėsi už manęs?

Ji apstulbusi žvelgia tai į žiedą, tai į James. Tik po gerų dvejų minučių ji pašoko nuo kėdės ir stipriai apkabina James
-Žinoma.
Be galo laiminga pasako ir vis dar nustebusi karštai pabučiuoja James lūpas.

Visi žmones buve restorane jiems plojo ir sveikino.O šis tik karštai atsakė į Zafrinos bučinį ir užmovė žėrintį žiedą jai ant piršto.Galų gale pasiima ją ant rankų ir dar kartą karštai pabučiuoja.

Ji apsvija James kaklą rankomis ir vėl aistringai pabučiavusi laiminga šypsosi.
-Tai nuostabiausia dieną mano gyvenime.
Nuskambėjo kiek banalokai, bet tai buvo tiesa ir ji norėjo,kad jis tai žinotų.

-Mano taip pat.
Paleidžia Zafriną kai žmonės aprimsta nuo plojimų ir apsistoja ties savo patiekalais.
-Sėskimės.
Nusijuokęs ir atsisėdęs kaip tik sulaukia padavėjo kuris atneša silkę ir dvi raudono vyno taures.
-Žiedas patinka? Nepersistengiau?
Nusijuokia labai stengėsi ,kad Zafrinai jis patiktų.

Ji visai pamiršo žiedą todėl ištiesusi ranką jį apžiūrinėjo.
-Jis nuostabus.
Labai laiminga taip pat prisėda ir šypsodamasi dar karta žvilgteli į žiedą.

Dar karta pabučiavęs Zafrina pasiima taurę raudono vyno ir gurkšteli.
-Džiaugiuosi ,kad tau patinka.Vis dėl to nešiosi jį dar labai ilgai.

Ji plačiai nusišypso.
-Ir tai nuostabu.
Suima vieną jo ranką ir glosto plaštakos viršų.

-Dar namuose atšvęsim.
Žaismingai mirktelėjęs akį Zafrinai atsigeria iš taurės.
-Būtų smagu atšvesti kitoje šalyje.