Pirmas staliukas.

Nebaigia gerti vyno, padėjusi puspilnę taurę ant stalo sako Janei:
- Na, man šiam vakarui tikrai užteks gerti.
Liūdnai nusišypso.

Dailiai apsisuka ir toliau šoka.
-Galvojau ,kad tik tu vienintelis linksmuolis čia esi.Turiu pripažinti ir man tavęs šiek tiek trūko.
Mielai nusišypso.

Nustemba.
- Tikrai? Kodėl tuomet negrįžai ankščiau?
Nusijuokia.

-Manau tau tikrai užteks?
Žiūri į Athenodora su Caium kuri taip mielai prie jo prisiglaudusi. Tada atsisuka į Corin.
-Kiek šiandien išgėrei?

- Man rodos, čia jau penkta taurė.

Atsisuka į Heidi.
-Ačiū,bet vynas ne man.
Šypteli ir paima tekilą.
-Va čia tai gėrimas.
Paima laisvą taurę ir prisipylęs vienu gurkšniu išgeria.

Iš pašonės pastebi geriantį Demetri.
- Matau senų įpročių neatsisakei.
Nusijuokia.
- Viskas visai kaip senais gerais laikas.

Žvelgia giliai Felix į akis ir droviai juokiasi su juo.
-Nemaniau ,kad čia aš tokia jau laukiama.

Nusijuokia iš Demetri.
-Neskubėk,linksmybės dar tik prasideda.
Linksmai iškelia ranką į viršų.

Šokdamas su Renata ją nulenkia iki pat žemės ir vėl atsitiesia.
- O kur tu buvai labiau laukiama jei ne pas mus?

-Kiek jau iš gėriai?
Kilsteli antakį.
-Tau jau akivaizdžiai nebereikėtų gert.
Pataria.

Nusišypso Feliksui.Žavisi jo puikiais judesiais.
-Gal tik tu manęs vienas laukei.Aro, neatrodo pasiilgęs manęs.

-Nagi Demetri,ko toks paniuręs?
Žvilgteli į šokančius ir vėl atsisuka į Demetri.
-Einam pasilinksmint.
Nusijuokia ir paėmusi jį už rankos nusitempia į šokių aikštelę.

- Žinau, daugiau nebegersiu. Kažkodėl šįkart nepajutau savo limito.
Žaviai nusišypso Demetri.

Nusijuokia prisiminęs Aro.
- Aš esu įsitikinęs, kad Aro tu esi lygiai tokia pat svarbi kaip ir Jane.
Pasižiūri ką veikia Jane prie stalo, vėl atsisuka į Renatą ir nusišypso.
- Supras ir jį. Mes visi puikiai žinome kokia svarbi jam visada buvo Alice ir kaip jos norėjo čia Volteroje. Pažais su ja ir atsibos. O tu ir Jane jam visada būsite pačios pačiausios ir toliau. Sutinki su manimi?

Jis atsidūręs šokių aikštelėje atsisuko į Heidi.
-Juk žinai,kad man nepatinka lėtos muzikos.
Kilsteli antakį.

Linkteli galvą Felixui.
-Manau ir Sulpicija dėl to ir pabėgo.
Atsako šypsena Felixui.Apsisuka ir šoka toliau.

-Žinau.
Nusijuokia.
-Bet vistiek turėsi su manim pašokt.
Uždėjo jam ant pečių rankas.

- Tikrai nežinau.
Staiga pasidaro dar linksmesnis.
- Gal pakalbėkime apie gražesnius dalykus ir šiaip apie linksmybes?

-Galvojau tu šiandien rimtas.
Pralinksmėja ir nusijuokia.

-Tikrai?
Paėmęs jos ranką greitai apsuka ją.
-Vėliau,bus per vėlu persigalvot.
Šypteli.

Jai jau atsibodo Felixo ir Renatos meilūs žodeliai. Ji tyliai pasako Corin.
-Stebėk.
Atsisuka į Felix, susikaupia ir mintimis pradeda jį skausminti. Nejausdama šypsosi.

-Oi aš to tikrai nepraleisiu.
Nusijuokia ir pradeda lėtai judėt pagal muzikos ritmą.

Atsisuka į Jane ir garsiai sako:
- Kodėl tu taip padarei?

Nustoja ir šypsodamasi išeina.